admin 
Žemės ūkio duomenų centras balandžio 8 d. paskelbė šešių rajonų savivaldybių projektų, kuriems Žemės ūkio ministerija numato skirti daugiau kaip 1 mln. Eur. Įgyvendinant šiuos projektus bus atkuriamas melioracijos sistemų funkcionalumas, mažinami apleistos žemės plotai ir sudaromos sąlygos daugiau žemės naudoti pagal jos paskirtį.
Šiame etape planuojamas finansavimas Panevėžio ir Kauno rajonų savivaldybių projektams, kuriems numatoma skirti po 270 tūkst. eurų, Trakų rajono savivaldybė – 269,1 tūkst. Eur, Plungės rajono savivaldybė – apie 169 045 tūkst. Eur, o Kėdainių ir Klaipėdos rajonų savivaldybių projektas – po 54 tūkst. Eur.
„Melioracijos atnaujinimas šiandien yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Nuo šios infrastruktūros būklės tiesiogiai priklauso, ar gali būti naudojamas pagal paskirtį, ar ūkininkai gali dirbti stabiliai, o regionai – išlaikyti savo gyvybingumą.
Kaip buvo atrinkti projektai
Paraiškos buvo renkamos nuo 2026 m. sausio 7 d. iki vasario 18 d. pagal 2025–2027 m. programos programos, skirtą atkurti valstybei nuosavybės teise priklausomų melioracijos statinių ir sistemų funkcionalumą ir užtikrinti žemę naudoti pagal pagrindinį jos paskirtį.
Projektai buvo atrinkti pagal paskirtį ir reikalavimus, vertinant planuojamų darbų ir kaštų pagrįstumą, melioracijos statinių reikalavimą, numatomą apleistos žemės plotų mažinimą, rekonstruojamų statinių apimtį, nusidėvėjimo teritorijos nustatymą, projektų laikymosi blogos būklės melioruotos žemės mastą ir dirvožemio našumo balą.
Pagrindinės šios priemonės principas – prioritetas teikiamas projektams, kurių teritorijose blogos būklės melioruota žemė persidengia su apleistos žemės plotais. Tai reiškia, kad investicijos nukreipiamos ten, kur gali sukurti didžiausią praktinę naudą – padėti atkurti sausinimo sistemų veikimą ir sugrąžinti žemę į aktyvų naudojimą.
Iš viso finansavimo paraiškas pateikė septynios savivaldybės, o po atlikto vertinimo ir paraiškų patikslinimo reikalavimus atitinka šešios.
Kokie darbai numatyti savivaldybėse
Plungės ir Trakų rajonų savivaldybių projektuose planuojama rekonstruoti magistralinius griovius, vamzdines pralaidas ir drenažo žiotis.
Kitų – Panevėžio, Kauno, Kėdainių ir Klaipėdos rajonų – savivaldybių projektuose numatyta rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausantį rinktuvą ir drenažo žiotis, o kai kur – ir vandens nuleistuvus.
Kada projektai turės būti įgyvendinti
Projektai turės būti įgyvendinti per 18 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo dienos. Per šį laikotarpį turės būti atlikti numatyti darbai, pateikti visi reikalingi dokumentai ir pilnai atsiskaityta už panaudotas lėšas.
Pagal priemones sąlygas, finansuojama iki 90 proc. tinkamų projekto išlaidų, todėl ne mažiau kaip 10 proc. turi pačios savivaldybės. Toks modelis padeda užtikrinti ir rajonų savivaldybių atsakomybę už projektų įgyvendinimą, ir tvaresnį investicijų planavimą.
—
Numatoma, kad įgyvendinus projektus bus atkurtas melioracijos sistemų veikimas, sumažės apleistos žemės plotai, gerės ūkininkavimo sąlygos ir bus sudarytos prielaidos efektyviai naudoti žemę regionuose.
Šių projektų svarbą dar labiau išryškina bendras melioracijos mastas Lietuvoje. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šalyje sausinama beveik 3 mln. ha žemės, o melioracijos statinių nusidėvėjimas jau viršija 75 proc., todėl melioracijos atnaujinimas vienas svarbiausių ilgalaikių uždavinių.
