admin 
Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos stebėsenos komitete apžvelgtas šios programos įgyvendinimas, priimti svarbūs sprendimai. Šios programos priemonės skirtas beveik 83 mln. eurų iš Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) (70 proc.) ir nacionalinių lėšų (30 proc.).
Iki šių metų spalio 31-osios priimti sprendimai skirti paramą 188 projektams, jiems numatyta paskirstyti beveik 50 mln. eurų. Iš jų po beveik 22 mln. Eur pagal pirmąją prioritetą „Skatinti tausą žvejybą ir jūrų biologinių išteklių atkūrimą ir išsaugojimą“ (82 projektai) ir antrąjį prioritetą „Skatinti tvarią akvakultūros veiklą ir žvejybos bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą, taip pat rūpestingą aprūpinimo maistu Sąjungoje“ (62 projektai).
Pagal didžiausią kompensaciją daugiausia lėšų yra skirta žuvininkystės politikos (BŽP) įsipareigojimams skirtoms priemonėms „Duomenų rinkimas“ ir „Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas“ (iš viso 13,8 mln. Eur), o daugiausia projektų atrinkta pagal mažos taikymo apimties žvejybai skirtas priemones „Investicijos, žalos valdymo žiniomis, valdymo žiniomis, žvejybos verslo saugojimu“ (18 projektų), „Paukščių apsauga“. sistemos“ (27 projektų), „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“ (22 projektų).
Pagal antrąjį prioritetą daugiausia paramos skirta pagal investicinę priemonę „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūrą ir susijusias su vertės kuriančią veiklą“ (9 projektai. 7,15 mln. Eur) ir pagal kompensacines priemones „Ekologinė akvakultūros gamyba“ (15 projektų, 4,2 mln. Eur) „Gamtotvarkos 18 mln.
Posėdyje aptarti atlikti vertinimai ir jų rezultatai. Pristatant paukščių, darančių žalą akvakultūros ūkiams, gausos tyrimo įžvalgas, pademonstruota jų gausos ir žalos dydžiai metų laikotarpiais ir pagal atskiras paukščių rūšis.
Didžiausią žalą ūkiams padarė didysis kormoranas (virš 1,4 mln. Eur), gulbė nebylė (virš 0,76 mln. Eur) ir didžioji antis (virš 0,5 mln. Eur). Šių trijų paukščių rūšių tvenkinių akvakultūros ūkiams padaryta žala nei likusių 13 paukščių rūšių (taip pat tirtų ir darančių žalą akvakultūros ūkiams).
Pristatant išankstinį finansinių priemonių panaudojimo poreikio tyrimą, pristatytos jo rekomendacijos ir informacija apie jų pritaikymą. Visų tyrimų ataskaitas galite rasti ŽŪM tinklalapyje.
Komiteto posėdyje aptarti bei patvirtinti priemonės „Jūros šiukšlių ir nepageidaujamų priegaudos tvarkymas“ specialiųjų ir prioritetinių projektų atrankos poveikio kriterijai, kurie užtikrino didesnį jūros aplinkos apsaugą ir tvariam išteklių naudojimui.
Pristatytas ir apsvarstytas programos pakeitimo projektas, susijęs su finansavimo perskirstymu tarp priemonių pirmame ir antrame prioritetuose. Pirmame prioritete iš priemonės „Investicijos į tvarų žvejybos verslą“ 0,62 mln. Eur perkeliama į priemonę „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas siekiant apsaugoti rūšis“ ir 1,52 mln. Eur į pagalbą „Žvejybos veiklos nutraukimas visam laikui“, nes pastarųjų 2 biudžeto priemonių neužtenka nustatytiems rodikliams, o pirmojoje priemonėje, pagal atnaujintą prielaidą perskaičiavus, lieka biudžetas pakankamai nustatytas rodikliams pasiekti (lieka 2,8 mln. Eur).
Taip pat, vadovaujantis atliktu vertinimu, nebebus finansinėmis priemonėmis įgyvendinama antrojo prioriteto priemonė „Investicijos į žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“, o numatytas lėšos perkeliamos į kitą šio prioriteto projektą „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros veiklą ir susijusias su pridėtinės vertės kuriančias veiklas“.
Europos Komisijos atstovas posėdyje siūlo naują siūlomą daugiametę finansinę perspektyvą ir preliminarius BŽP finansavimo galimybes.
Komiteto medžiagą galite rasti čia.
