admin 
Šeduvoje (Radviliškio r.) vykusioje bearimių technologijų dienoje dalyvavę ūkininkai ir žemės ūkio įmonių atstovai ne tik dalijasi naudingais patarimais, padedančiais kovoti su kenkėjais, bet ir diskutavo apie tiesioginės sėjos technologijos panaudojimą. Pristatytos mokslinės įžvalgos apie dirvožemio kokybę bei paramos už tiesiogines ir juostines sėjamąsias priemones.
Ūkininko patirtis taikant tiesioginę sėją
Ūkininkas Gytis Narbutas jau daugiau nei šešerius metus praktikuoja bearimį ūkininkavimą 400 ha žemės ūkio naudmenų plote. Ūkininkas augina įvairias kultūros, daugiausia eksperimentuodamas su mišinių kombinacijomis – nuo žieminių vikių su kviečia, rugiais ar miežiais iki linų su kmynais, dobilais ir liucerna. Jo tikslas – išlaikyti gyvą ir derlingą dirvožemį, todėl jau seniai nebevartoja insekticidų, fungicidų, beicų ar augimo reguliatorių, o herbicidą naudoja tik priešsėją ar itin retais atvejais. Ūkyje nenaudojamos ir sintetinės trąšos.
„Nuo ekologinio ūkio mane skiria tik vienas herbicido naudojimo etapas“, – teigia G. Narbutas. Pasak ūkininko, nuolatiniai eksperimentai su augalų mišiniais leidžia didinti dirvos gyvybingumą, o teigiami pokyčiai akivaizdūs matomi – dirvožemis kasmet tampa gyvesnis ir geresnės struktūros.
Vis dėlto pereinant prie tiesioginės sėjos technologijos kyla ir iššūkių. Didžiausias jų – užtikrinti kokybišką sėklos kontaktą su dirva, o tam reikalinga itin brangi technika. Vienos sėjamosios dažnai nepakanka: diskinė sėjamoji neužtikrina pakankamai sėklos įterpimo dėl augalinių liekanų, o noraginė, nors ir „švariai“, išverčia akmenis ir kemšasi galiniai padargai esant dideliam augalinių liekanų kiekiui. Remiantis G. Narbuto patirtimi, jei nėra galimybės turėti abiejų sėjamųjų, prioritetą verta skirti juostinio dirbimo sėjamajai. Be to, tobulinant bearimių technologijų veiksmingumą padargu yra skersuotų diskų (CrossCutter) akėčios, sujudinančios tik dirvos paviršių (3–5 cm) ir susmulkinančios paviršiuje esančias augalines liekanas, tuo pačiu pagerinančios tiesioginės sėjamosios sėjos kokybę. Tokia hibridinė technologija – derinanti labai seklų dirvos paviršiaus apimtį ir sėją nejudinant dirvos – leidžia prisitaikyti prie visų sąlygų bei mažinti šliužų plitimą, šiemet tapo itin didelė problema.
Gerėjanti dirvožemio sveikata
VDU Agroekosistemų ir žemės mokslų katedros docentė dr. Jūratė Aleinikovienė pabrėžė, kad bearimis ūkininkavimas padeda išsaugoti natūralią maistinę medžiagą. Tradicinis žemės dirbimas keičia jos agregaciją – apverčia, supurena ir sulygina dirvą taip pažeis, natūralius dirvožemio procesus. Tuo tarpu minimalus ar bearimis dirbimas išsaugo fizikinių dalelių agregatą, didina organinės medžiagos įvairovę ir skatina biologinės įvairovės gyvybingumą dirvožemyje. Tokiuose dirvožemiuose gausėja sliekų bei mikroskopinių. Kuo daugiau organinės medžiagos ir jos įvairovės, tuo didesnių mikroorganizmų, ypač grybų, įvairovė – jie ne tik skaido organiką, bet ir formuoja kadaizinius ryšius, svarbius augalų mitybai.
Docentė atkreipė dėmesį, kad labai seklus žemės dirbimas skatina hifų – grybienos siūlų – formavimąsi, o tai stiprina maisto medžiagų ciklo dirvožemyje. Ypač suaktyvėja ir geležies apytaka, o tai gerina augalų aprūpinimo maistinėmis medžiagomis medžiagomis bei ilgainiui didina dirvožemio derlingumą. Taip pat palaikomas tvarus dirvožemio gyvybingumas, kuris yra vienas iš svarbiausių ilgalaikių dirvožemio sveikatos rodiklių.
Kova su šliužais
Kalbėdama apie šliužų plitimą, dr. J. Aleinikovienė pabrėžė, kad jų gausėjimui didžiausią poveikį daro ne bearimis ūkininkas, o meteorologinės sąlygos – pavasario kritulių kiekis ir temperatūra. Tyrimai rodo, kad šliužų populiacijų gausumą net 55 proc. lemia balandžio–gegužės didelis kritulių kiekis ir dirvožemio temperatūra. Šliužai sparčiausiai vystosi, kai 2 cm dirvos gylyje yra 18 °C.
Nors šliužų naikinimui dažnai naudojamos moliuskocidinės granulės, tačiau jose esantis metalo dehidas kelia ekologinių rizikų – junginys toksiškas ne tik šliužams, bet ir kitiems organizmams, įskaitant slieką, ir gali patekti į orą, dirvožemį ir vandenį. Todėl docentė ragina rinktis ekologiškesnius metodus: natūralius priešus, tokius, kaip žygiai (vabalai, mintantys šliužai), vorai šienpjoviai, minta šliužų kiaušinėliai, ar net ežiai, jonvabaliai ir gluodinai. Siekiant išsaugoti šių rūšių populiacijas svarbu tinkamai fragmentuoti laukus, kad jie nevirstų dideliais monokultūriniais laukais. Šliužus galima atbaidyti taikant ir kitas priemones, kaip medžių pelenus, kavos tirščius, grybų ar augalų ekstraktus, kurie trikdo šliužų mitybą ir sustabdo judėjimą.
Finansavimo galimybės ūkininkams
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Susisiekimo infrastruktūros ir transporto projektų skyriaus projektų vadovas Andrius Venckus informavo, kad nuo tiesioginių ir juostinių priemonių finansavimo pradžios buvo pateikta 468 paraiškos ir numatyta skirti 29,1 mln. Eur. Pasak APVA atstovo, paraiškų skaičius auga su kiekvienu kvietimu, o finansavimo apimtys išaugo daugiau kaip 50 proc.
APVA atstovas informavo, kad 2025 m. pradžioje ketinama skelbti apie kvietimą teikti paraiškas dėl bearimių sėjamųjų įvertinimų lėšų likutį, kuris susidarė nes pasikeitus aplinkybės dalis pareiškėjų neįgyvendino sumanymo įsigyti tiesiogines gruodžio mėnesines. Kai pareiškėjai, apsisprendę nepirkti sėjamosios ir informuoja APVA, tuomet APVA gali efektyviai panaudoti likusias lėšas ir skelbti dalį daugiau kvietimą, nes didelių ūkininkų dar laukia tokios galimybės.
