admin 
Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai Briuselyje susirinko į jau šiemet posėdį. Ministrų tarybos darbotvarkėje Lietuvai ir visai ES itin svarbūs klausimai, tarp kurių – žvejybos galimybės ir būsimas žuvininkystės sektoriaus finansavimas bei diskusija dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 metų.
Pasiektas politinis susitarimas
ES žvejybos sektoriaus reikšmingai priežiūra prie Europos apsirūpinimo maistu, kuris yra neatsiejama piliečių saugumo dalis. Tačiau pastaruoju metu patvirtinama su vis didesniu spaudimu dėl tvaraus žuvininkystės išteklių, tarptautiniuose formatuose ES pozicija yra susilpnėjusi, neišnaudojami turimi derybiniai pranašumai. „Taryboje pavyko pasiekti politinį susitarimą ES vandenyse ir Atlanto vandenyne. Baltijos jūros šalims, tarp jų ir Lietuvai, lieka galioti priemonės europinių ungurių apsaugai ir užtikrintas jų išteklių atsigavimas“, – informavo žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Pasak ministro, visos ES valstybės narės kritiškai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl žuvininkystės finansavimo naujoje daugiametėje finansinėje perspektyvoje. „Mažesnis garantuotas finansavimas žuvininkystei yra nepriimtinas, ypač reikia plėtoti mūsų įsipareigojimus. Būtina aiškiai apibrėžti ir pakankamą finansavimą akvakultūrai, laivyno modernizavimui bei žvejybos duomenų rinkimui ir kontrolei“, – sakė ministras.
Diskusijos dėl BŽŪP ateities
Taryboje daug dėmesio skirta diskusijoms dėl BŽŪP po 2027 m. ateities. Kaip pastebėjo ministras A. Palionis, būtina užtikrinti spartesnių inovacijų diegimą praktikoje ir žinių sklaidoje, nes tai svarbūs veiksniai stiprinant konkurencingumą ir atsparumą iššūkiams. O tam reikia ir užtikrinto finansavimo.
„Kertinis mūsų siekis dėl BŽŪP supaprastinimo – nekomplikuoti to, kas gerai veikia. Reikia ir aiškios BŽŪP teisėkūros. Tikrai yra daug erdvės tolesniam darbui žaliosios architektūros srityje, smulkiųjų ūkių schemoje ir kitur. Nacionalinės rekomendacijos neturi ribotų valstybių narių sprendimų“, – kalbėjo ministras.
Jis paminėjo ir Rytų pasienio regiono kasdienybę – GPS trikdžius. Neatsitiktinai Lietuva, Suomija, Latvija ir Estija mano, kad BŽŪP stebėsenos ir kontrolės sistema turi būti lankstesnė.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į Tarybos narių dėmesį į blogėjančią turinčią mūsų šaliai labai svarbiame pieno sektoriuje – nerimą kelia ne tik mažėjantis karvių skaičius, bet ir kelis mėnesius krentančios žaliavinio kainos. Jis paragino Europos Komisija stebėti pieno rinkoje ir imtis visų reikalingų priemonių situacijai pieno sektoriuje stabilizavosi, kai tik to prireiks.
Siūlo laikytis subalansuoto požiūrio
Pirmininkaujanti valstybė narė Danija taip pat informavo apie pasiektą pažangą rengiant naująjį reglamentą dėl gyvūnų apsaugos juos vežant. Savo pasisakyme ministras A. Palionis pabrėžė sutinkant, jog reglamentavimas turi būti orientuotas į gyvūnų gabenimo sąlygų pagerinimą, tačiau ne mažiau svarbu ir konkurencingą žemės ūkio bei maisto gamybos sektorių, sklandžiai paskelbtą ES vidaus rinką, prekybą su trečiosiomis šalimis.
„Siūlome reikalavimų laikytis subalansuoto požiūrio į gyvūnų gerovę ir nustatyti tokį teisinį pagrindą, nepakenktų vidaus rinkai. Labai svarbu atsižvelgti į valstybių narių specifiką ir ekonominius aspektus.
