Briuselyje žemės ūkio ministras A. Palionis paragino imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti

Šiandien Briuselyje įvykusiame politiniame žemės ūkio ministrų susitikime, kuriame įvertinta padėtis žemės ūkio sektoriuje ir svarstomi tolesni veiksmai 2026 metais, žemės ūkio ministras Andrius Palionis paragino imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizavosi.

Labai svarbu išsaugoti pieno ūkį

Ministras A. Palionis atkreipė dėmesį į blogėjančią vietą ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES šalių pieno sektoriuje, kurio labai veikia pasaulinė pieno rinkos situacija. Lietuvoje toliau krenta žaliavinio pieno kainos, ūkiai pradeda atleidinėti darbuotojus, nes pieno savikaina nepadengia gamybos kaštų. „Išgyventi tampa sudėtinga ir mažiems, ir dideliems ūkiams. Europos Komisija turi imtis veiksmų situacijai pieno sektoriuje stabilizuoti, padeda prie pieno ūkių išsaugojimo“, – ragino ministras.

Rimti signalai žemės ūkiui

Trijų Europos Sąjungos komisarų – Žemės ūkio ir maisto komisariato Christophe'o Hanseno, Prekybos ir ekonomikos saugumo komisariato Maroš Šefčovič bei Sveikatos ir gyvūnų gerovės komisaro Olivér Várhelyi – surengtame neeiliniame susitikime daug dėmesio skirta gruodžio mėnesio vykusiam ES ūkininkų protestui (ja gamybos finansų ir Lietuvos ūkininkų, bendrai konkurencingų žemės ūkio importo) politikos (BŽŪP). kontrolei, administracinei naštai ir kitiems labai aktualiems klausimams.

Protesto metu ES ūkininkai nerimavo dėl BŽŪP ateities, lygių sąlygų užtikrinimo bei reikalingos apsaugos tarptautinėje prekyboje. „Palaikau mūsų žemdirbių bendruomenės susirūpinimą. Europos Komisijos pasiūlymas dėl BŽŪP po 2027 metų įnešė daug netikrumo. Nepamirškime, kad rūpinkis maistu yra viena svarbiausių gynybos ir ES atsparumo sudedamųjų dalių“, – akcentavo ministras A. Palionis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad ES rytų pasienio šalims turi būti skiriamas ypatingas dėmesys skiriamas žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei.

Apmaudu tai, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu nebus galutinai išspręstas mūsų šaliai esminis klausimas – tiesioginių išmokų išorinė konvergencija.

Kalbėdamas apie tarptautinę prekybą ir ilgalaikį ūkininkų konkurencingumą, ministras A. Palionis pabrėžė, jog būtina stiprinti žemės ūkio ir maisto produkcijos importo kontrolę, o visi sprendimai dėl naujų tarptautinių susitarimų turi būti atsakingai pasverti, taip apsaugant vidaus gamintojus nuo netikėtų sukrėtimų.

Ministras A. Palionis atkreipė kolegų dėmesį ir į krizių rezervo panaudojimą. Jis turėtų būti platesnis – apimti ne tik rinkos kainų pokyčių kompensavimą, bet ir paramą dėl gaivalinių nelaimių, pavojingų klimato reiškinių rizikų. Kadangi ES priklauso nuo importo, svarbu ir gamybos sąnaudų rizika, pavyzdžiui, „anglies mokesčių“ įsigaliojimo poveikis trąšų, įvežamų į ES iš šalių, aplinkosaugos reikalavimai yra švelnūs nei Europoje, kainoms. Trąšos pabrangs, ir tai, vertinant grūdų supirkimo kainas, niekaip nepadengs patirtų sąnaudų.