admin Lapkričio 10 d. Lietuvoje viešėjęs Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktoriaus direktorius Oliveris Sitaras susitiko su žemės ūkio ministru Andriumi Palionių ir žemdirbių atstovais. Aptarta Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities ir numatomos paramos sąlygos 2028–2034 m. finansinėje perspektyvoje.
Pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos žemės ūkis augo ir modernėjo: keitėsi gamybos struktūra, augo ūkio dydis, buvo diegiamos inovacijos, keitėsi užimtumo tendencijos ir eksporto kryptys. Tačiau tiesioginių išmokų lygis siekia tik apie 77 proc. Europos Sąjungos (ES) vidutinio tiesioginių išmokų lygio.
„Prognozės rodo, kad 2027 m. vos priartėjo 80 proc. Kitaip tariant, per daugiau nei du dešimtmečius išorinė tiesioginių išmokų konvergencija beveikto. Tai reiškia, kad mūsų ūkininkai jau daugiau nei 20 metų dirba nelygiavertėse konkurencijos sąlygose lyginant su kitų ES žemės ūkio ministrų veikla. A. Palionis.
Naujasis 2028–2034 m. daugiametės finansinės perspektyvos (DFP), įskaitant BŽŪP, pasiūlymas buvo lauktas su viltimi pabaigti tiesioginių išmokų konvergenciją ir suteikti Lietuvos ūkininkui lygias konkurencines sąlygas ir finansines galimybes.
Tačiau išvydus Europos Komisijos pasiūlymą Lietuvai, kuriame būsima finansinė perspektyva, palyginti su 2021–2027 m. BŽŪP finansavimu (5 485,2 mln. EUR), yra daugiau nei 20 proc. mažesnė, akivaizdu, kad šios sumos vos užtektų užtikrinti 81 proc. tiesioginių išmokų ES vidurkį, tad visi teisėti ūkininkų lūkesčiai tampa nacionalinės politikos dalimi. Kaimo plėtrai pagal šį pasiūlymą nepaliekama jokios erdvės, kai tuo tarpu EK paskelbė Kartų kaitos strategiją su ambicingais ir brangiai kainuojančiais tikslais.
„Ne tik keliais klausimais. Ner kelio pasiūlymo koncepcija: idėja sujungti BŽŪP2028–2034 m. į vieną planą ir fondą, kuris apimtų ir sanglaudos politiką, žuvininkystę, migracijos ir saugumo instrumentus, nepriderintą prie valstybių narių išteklių poreikių. nacionalizavo išmokų netolygumus tarp ir silpnina ES teisingumo ir sąžiningumo deklaraciją supaprastinimo tikslo – pasiūlyta sistema bus gremėzdiška, nelanksti, o žemės ūkis, kuris yra labai jautrus išorės veiksniams, į pokyčius galis reakcijati laiku“, – sakė ministras.
Matydama visą naujojo laikotarpio pasiūlymo kontekstą, Lietuva, anot ministro, laikosi aiškių pozicijų:
• ES lygiu BŽŪP finansavimas turi būti savarankiškas ir adekvatus, o ši politika turi būti aiškiai atskirta finansiniu požiūriu su dviem vienas kitą papildančiais ramsčiais (tiesioginės išmokos ir kaimo plėtra). BŽŪP įgyvendinimo ir valdymo modelis taip pat turi išlikti savarankiškas.
• Esminis klausimas Lietuvai yra narių BŽŪP tiesioginių išmokų išorinės konvergencijos užbaigimas. Iš EK pasiūlymo šis sprendimas tampa valstybės narės rūpestis, EK visiškai nusiima nuo savęs atsakomybę už tai, kaip bus užbaigta tiesioginių išmokų išorinė konvergencija. Preliminariais skaičiavimais, siekiant iki 2034 m. priartėti prie ES tiesioginių išmokų lygio ir išlaikyti kaimo plėtros finansavimą 2021-2027 m. lygyje, Lietuvai reikalingas bent 6,5 mlrd. Eur biudžetas.
• Kelia susirūpinimą agro-aplinkosauginių ir klimato veiksmų finansavimas, kai privaloma numatyti specialius lėšas (ne mažiau kaip 30 proc.), kiek tai pareikalaus klausimas, kiek lėšų iš valstybių narių. atsižvelgiant į tai, turi būti peržiūrėtas aplinkosauginių ir žemės ūkio gamybos tikslų balansas.
• NRP (Nacionaliniai regioniniai plėtros planai) planų indėlis siekiant ES klimato ir aplinkos tikslų, numatant 43 proc. tikslas, yra per daug ambicingas.
• Turi būti numatytas aiškus finansavimas LEADER, Europos inovacijų partnerystei, konsultavimui, mokymui, švietimo iniciatyvoms, „mokyklų programoms“.
• Reikia subalansuoto požiūrio į reformas ir investicijas – žemės ūkis ,,pavargo” nuo reformų, reikia stabilumo, nuspėjamumo ypač, sudėtinga bus prisitaikyti prie reformų smulkmenų mišriems ūkiams.
• Susirūpinimą kelia žemės ūkio rezervo panaudojimas tik rinkų sutrikimo atvejais. Turi likti šio rezervo parama ir nuo gaivalinių nelaimių, pavojingų meteorologinių reiškinių.
• Pasienio regionams turi būti skiriamas ypatingas dėmesys ES parama žemės ūkiui, kaimo plėtrai ir žuvininkystei per daug finansavimą.
• Tad jei bendras fondas vis dėl to išliks, NRP plano lėšų biudžetas (be apsaugotos sumos BŽŪP pajamų rėmimas) turi būti aiškiai apibrėžta papildoma BŽŪP lėšų dalis, kad būtų galima pasiekti visus BŽŪP keliami tikslus ir patenkinti nacionalinius poreikius.
EK Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato direktorius O. Sitaras papasakojo, kaip buvo priimti septynerių metų biudžeto pasiūlymai, iš kurių turės būti finansuojami ES projektai. Šie pasiūlymai parengti reaguojant į identifikuotus iššūkius, kurie yra unikalūs taikos ir klestėjimo laikotarpiu.
„Nebegalime kliautis pigiu iškastiniu kuru iš Rusijos, Šiaurės Kinijos rinką, kuri nebeužtikrina mūsų įmonės augimo mastų ir trečia, JAV yra tapusi ta galia, kuria nebegalime visiškai pasitikėti kaip anksčiau, ypač kalbant apie karinį savo pajėgumą. galimoms problemoms“, – sakė EK atstovas O. Sitaras.
Pasak jo, šiuo pasiūlymu, perduodant daugiau atsakomybių valstybėms narėms, siekiama, kad biudžetas būtų lankstesnis, geriau reaguotų į kylančias krizes.
O. Sitaro pristatymo medžiaga yra čia.
