admin 
Briuselyje įvykusioje Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje aptarta žemės ūkio bei maisto sektoriaus vizija, taip pat aktualūs prekybos, žuvininkystės. Ši diskusija vyksta energijos sudėtingu laikotarpiu, kai geopolitinė situacija išryškina sektoriaus pažeidžiamumą dėl kainų svyravimų ir priklausomybės nuo raštiško kuro.
Europos Komisijai pristačius, kaip sekėsi per vienerių metų laikotarpį įgyvendinti žemės ūkio ir maisto sektoriaus viziją, ministrai išsakė daug pastabų. Jie pabrėžė, kad dabartinė geopolitinė situacija nepalieka vietos klaidoms – bendroji žemės ūkio politika turi išlikti atskira, tinkamai finansuojama ir lanksti.
Ryškų atotrūkį tarp vizijos ir realybės mato ir Lietuva. Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, svarbu, kad visi deklaruojami ambicingi tikslai virstų į konkrečią teisėkūros pasiūlymus ir praktinius sprendimus. Lietuva nuosekliai laikosi pozicijos, kad tiesioginių išmokų išorinė konvergencija turi būti baigta iki 2034 m. „Negalime kalbėti apie bendrą rinką ir vienodas sąlygas, kol paramos lygis ūkininkams nevienodas“, – savo pasisakymo metu akcentavo A. Palionis.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį į apsunkinimą dėl sudėtingos geopolitinės padėties trąšų prieinamumą ūkininkams. Šiemet įsigaliojęs „anglies mokestis“ trąšų importui (CBAM) kelia grėsmę ūkių ekonominiam gyvybingumui ir ES apsirūpinimo maistu saugumui. „Sprendimų reikia čia ir dabar. Prisime prie Prancūzijos raginimų, kad EK skubiai pateikia konkrečius sprendimus dėl laikino CBAM taikymo sustabdymo arba pasiūlymo kompensacinį mechanizmą dėl ūkininkų didesnių išlaidų kompensavimo“, – sakė A. Palionis.
Aptarian ES žemės ūkio produktų prekybos su trečiuoju šalimi klausimu, ministras A. Palionis ne tik kartą akcentavo CBAM temą, bet ir atkreipia dėmesį į derybas su Jungtine Karalyste, kuri Lietuvos gamintojams yra viena pagrindinių eksporto rinkų. „Nauji sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimai ar papildomi sertifikatai reiškia papildomus kaštus. Biurokratija neturi branginti mūsų produktų“, – nuolat kritiškai vertino ministras.
Tarybos posėdyje daugelio šalių, tarp jų ir Lietuva, sutarė, kad Europos pieno rinkai patiriant spaudimą, reikia koordinuoto atsako Europos mastu stabilizuojant rinką. Pasak A. Palionio, kainų mažinimas – tai ne trumpalaikis svyravimas, bet ryškėja neigiama tendencija, kuri gali dar pablogėti dėl karo Artimuosiuose Rytuose pasekmių. Visa tai kelia grėsmę pieno ūkių gyvybingumui ir išlikimui.
Aptariant energetinės pertvarkos iniciatyvą ES ir akvakultūros žvejybos sektoriuose, ministras A. Palionis akcentavo, kad tai ekonominio atsparumo klausimas, ypač augant energijos kainoms ir geopolitiniam neapibrėžtamumui. ES žuvininkystės sektoriaus reglamentavimas ir drastiškai mažėjantis finansavimas, ypač naujoje daugiametėje perspektyvoje 2028-2034 m., riboja galimybių įgyvendinti realius pokyčius. Siekiant apčiuopiamų rezultatų, būtina supaprastinti taisykles, užtikrinti adekvatų finansavimą ir skatinti investicijas į laivyno modernizavimą bei sektoriaus energijos efektyvumą.
