Šią savaitę Vilniuje vyksta gerosios praktikos seminaras „Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) paramos ekologiniam ūkininkavimui vertinimas“, kurį surengė Europos BŽŪP vertinimo pagalbos tarnyba ir Lietuvos BŽŪP tinklo sekretoriatas.
Ši tarnyba, bendradarbiaudama su ES valstybių narių žemės ūkio ministerijomis, kasmet suorganizuoja po du renginius, skirtus konkrečioms aktualioms temoms. Šįkart akiratyje – ekologinis ūkininkavimas.
Vilniuje surengtame seminare diskutuoja, skaito pranešimus, savo ekspertine patirtimi ir idėjomis dalijasi daugiau kaip 80 dalyvių iš visos ES: vertinimo ekspertai, Europos Komisijos atstovai, valstybių narių vadovaujančių institucijų atsakingi už BŽŪP paramos vertinimą specialistai ir kiti dalyviai.
Kalbant apie BŽŪP, dažnai akcentuojama parama, teikiama ūkininkams ir kaimo vietovėms. Tačiau ne mažiau svarbus yra klausimas, ką ši parama iš tikrųjų pasiekia, kas veikia ne taip, kaip tikėtasi. Būtent vertinimo rezultatai ir padeda atsakyti į šį klausimą.
Tai ypač svarbu, kai kalbama apie ekologinį ūkininkavimą. Šis konkretus gamybos būdas yra susijęs su kur kas platesniais aplinkosaugos, klimato, ekonominiais ir socialiniais tikslais. Dėl šios priežasties BŽŪP paramos indėlio į ekologinį ūkininkavimą įvertinimas nėra paprasta užduotis.
„Lietuva yra išsikėlusi ambicingus ekologinio ūkininkavimo plėtros tikslus, tačiau turime būti realistai – suprasti, kur darome pažangą, kur išlieka iššūkiai ir ar mūsų naudojamos paramos priemonės duoda rezultatų, kurių tikimės. Štai kodėl paramos ekologiniam ūkininkavimui vertinimas yra toks svarbus“, – renginio atidarymo metu kalbėjo žemės ūkio viceministrė Genovaitė Beniulienė.

Viceministrė taip pat išreiškė viltį, kad šis seminaras padės užmegzti naujus ryšius tarp specialistų, visoje Europoje susiduriančių su panašiais iššūkiais, nes paramos vertinimas – tai ne tik duomenys ar metodai, bet ir žmonės, jų bendradarbiavimas bei mokymasis vieniems iš kitų.