admin Prieš penkerius metus Vytenis Grigas rytus praleido miesto kamščiuose, pakeliui į universitetą. Tačiau jau magistro studijose pajuto, kad miesto ritmas – ne jam, tad pradėjo taupyti pinigus sklypui toliau nuo miesto ribos. Šiandien jo diena prasideda laukuose, o darbus diktuoja žemė ir orai.
„Ryšys su žeme neatsirado staiga. Nuo vaikystės stebėjau senelius, kurie turėjo ir daržus, sodus ir šiltnamius prie namų. Ypatingai gilių pėdsakų pasąmonėje paliko senelis Jonas, kuris ne tik augino sodą, skiepijo medžius, bet ir laisvalaikiu persodindavo sėjinams, kad būtų buvęs gerai, kad saulės spinduliai taip pat būtų labai gerai. ir jie užaugs didesni ir stipresni“, – pasakoja Vytenis.
Pradžia buvo labai paprasta: 25 arų namų valdos sklypas, apie trisdešimties kilometrų nuo Vilniaus ribos. po penkerių metų plotas tapo per mažą ambicingoms svajonėms – tam naudojosi auginti, bandyti, mokytis ir kurti ūkį. Todėl V. Grigas įsigijo apie 7 hektarus žemės ir pradėjo kryptingai ūkininkauti.
„Sprendimas nebuvo lengvas, bet romantinis troškimas buvo stipresnis už racionalius proto paskaičiavimus. Didžiausias palaikymas atėjo iš artimųjų. Pradžioje teko susidurti su daug neapibrėžtumo – nuo finansinių iššūkių iki gamtos sąlygų. nelengvą pradžią prisimin ūkininkas.
Parama jaunam ūkininkui – ne prabanga, o būtinybė
Ūkių kurtis ir stiprėti labai pravertė gauta parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) reklama „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“.
„Ši parama buvo labai svarbi startui – ji leido įsigyti būtiną techniką ir įrangą, reikalingą sodininkystės ūkiui vystyti. žemės ūkio technikos laikyti, iškastas tvenkinys sniego tirpsmo ir lietaus vandeniui surinkti ir vasaros metu naudoti laistymui.
Pasak Vytenio, investicijos yra būtinos, o gamtos rizikos – neišvengiamos. Pavyzdžiui, apsaugos nuo šalnų sistemos yra labai brangios ir netgi tokiose šalyse kaip Italija jos gali kainuoti dešimtis eurų už hektarą, tačiau net ir jos ne visada apsaugotos. Todėl parama jaunam ūkininkui tampa ne prabanga, o būtinybe.
Vytenis ūkininkauja jau apie penkerius metus. Per šį laiką ūkis augo veiklą, kartu su patirtimi ir supratimu, kas realiai veikia Lietuvos klimato sąlygomis.
Šiandien tai nedidelis, bet kryptingas sodininkystės ir uogininkystės ūkis. Čia vyksta kriaušės, lazdynai, trešnės, braškės, taip pat šparagai. Didžiąją dalį ūkio – apie 80 proc. – sudaro sodininkystės kultūros. Ūkis orientuotas į tvarią, ekologišką produkciją.
„Man svarbu ne tik užauginti produkciją, bet ir palaikyti tiesioginį ryšį su vartotoju. Žmonės atvyksta patys skinti braškiai, įsigyti tiesiai iš lauko. Tai kuria pasitikėjimą ir leidžia parodyti, kiek darbo ir atsakomybės slypi už kiekvieną produktą“, – sako Vytenis.
Neįkainojama praktinė patirtis
Paklaustas, ko labiau reikia, kad jauni žmonės būtų ūkininkauti, tai labiausiai reikia aiškumo ir realybės – ne tik finansinės, bet ir praktinės, mentorystės pagrindu. Taip pat svarbu keisti požiūrį: ūkininkavimas turi būti matomas kaip moderni, perspektyvi veikla, o ne atsarginis gyvenimo planas.
Vytenio sėkmės istorija – ne atsitiktinumas, tam prireikė daug darbo, atkaklumo, žinių ir, žinios, finansinės paspirties. Šiandien jaunasis ūkininkas gali dalytis savo patarimais, kurie gali padrąsinti veikti dar abejojančius.
„Abejonės – visiškai normalu. Ūkininkavimas tikrai nėra lengvas kelias, bet jis suteikia daug laisvės ir prasmės tiems, kurie nori su aiškiu rezultatu. Svarbiausia – nepradėti aklai. Pirmas žingsnis turėtų būti labai aiškus planas: ką auginsi žmonėms, kam tai parduosi, kokiomis priemonėmis ir kokiu mastu. Taip pat labai rekomenduojame kalbėtis su jau patirtimi ūkininkaujant.
Vytenis pataria pasidomėti ir jau nuo sausio 2-osios startuosiančiu Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano kvietimo teikti paraiškas jaunųjų ūkininkų įsikūrimui (paskoloms), kuriuo siekiama pritraukti jaunuosius ūkininkus ir kitus naujus ūkininkus, palaikyti jų veiklą ir palengvinti tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse.
„Paskolos tikrai gali būti besikeičiančios priemonės, ypač jauniesiems ūkininkams. Artėjantis 2026 m. I pusmečio kvietimas paskoloms pagal jaunųjų įsikūrimo rengimą yra gera galimybė ūkininkui, bet paskola turi būti derinama su realiu, pagrįstu verslo planu.
Šis kvietimas teikti paraiškas truks iki 2026 m. gegužės 29 d.
„Mano patarimas – pradėti nuo mažesnio masto, augti plėtrą, mokytis iš klaidų ir nebijoti prašyti pagalbos.Ūkininkavimas nėra sprintas – tai ilgas, bet labai prasmingas kelias“, – neabejoja V. Grigas.
