admin Lietuvos žemės ūkis šiandien netinka tik su ekonominiais ar klimato iššūkiais, bet ir su vis ryškėjančia demografine problema – sparčiu ūkininkų senėjimu bei kaimo gyventojų skaičiaus mažėjimu. Jaunieji ūkininkai iki 40 metų sudaro vos apie 11–13 proc. visų žemės ūkio valdų valdytojų, o daugiau nei pusė ūkininkų yra vyresni nei 55 metų. 2014–2024 m. kaimo vietovių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 13 proc. – tai Europos didžiausių mažėjimo rodiklių Sąjungoje. Šios tendencijos ne tik keičia kaimo demografinį veidą, bet ir kelia rimtų iššūkių žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui, kartais kaitai bei kaimo bendruomenių socialiniam ir ekonominiam gyvybingumui.
„Gyvulininkystės ūkiams tokios tendencijos kelia ypač didelę grėsmę. Skirtingai nei kai kurių kitose žemės ūkio šakose, gyvulininkystėje reikalaujama kasdienės priežiūros, nuolatinio darbo amžiaus ir dirbtuvių ilgalaikių investicijų, kurių grąža yra sudėtinga žmonių tiek daug metų. juose. Dėl didesnės rizikos, kad ypač smulkūs ir vidutiniai gyvulininkystės ūkiai bus priversti mažinti veiklą arba visai pasitraukti iš rinkos“, – sako laikinasis žemės ūkio ministras Andrius Palionis.
Jaun, pradėdami veiklą, ūkininkai su reikšmingais kliūtimis. Didžiausios jų – ribotos galimybės įsigyti ar išsinuomoti žemę bei gauti finansavimo investicijas. 2018–2023 m. laikotarpiu vidutinė ariamosios žemės pirkimo kaina padidėjo apie 65 proc. – nuo maždaug 3,3 tūkst. Eur/ha iki 5 417 Eur/ha, nuomos kaina per tą laikotarpį išaugo apie 50–60 proc., pasiekdama vidutiniškai apie 241 Eur/ha per metus.
„Vyresniosios kartos ūkininkų sukauptos patirties perdavimas yra labai reikšmingas, nes gali turėti prie ūkių veiklos tęstinumo, atsparumo ir tvarumo sektoriaus. kartai įsilieti į žemės veiklą, kad sukaupta patirtis nebūtų prarasta, kuri yra tęsti ūkininkavimą ir investuoti į Lietuvos kaimo ateitį. papildyti Strateginį planą nauja priemone „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“ kalba A. Palionis.
Sprendimai papildyti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą nauja priemone „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“ jau pritarė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Strateginio plano įgyvendinimo Stebėsenos komitetas. Jam dar pritarti Europos Komisija. Toks sprendimas pasiektas po aktyvių diskusijų su socialiniais partneriais ŽŪM Tarpinstitucinės prioritetinių darbų darbo grupės posėdžiuose.
Nauja priemonė – kokie pokyčiai siūlomi?
Ši priemonė taps savotišku pasitikrinimu prieš naująjį finansinį laikotarpį. Pirmą kartą startuosianti priemonė orientuota į gyvulininkystės sektoriuje veiklos ūkių jaunesniems ūkininkams ir jauniems asmenims, susijusiems su ūkio perdavėju artimais šeimos ryšiais (tėvai ir vaikai, seneliai ir anūkai). Ateityje – naujoje finansinėje perspektyvoje – galima bus svarstyti ją plačiau, visiems žemės ūkio sektoriams ir išplečiant perdavėjų bei perėmėjų ratą, ty, sudaryti galimybę dalyvauti ir ne šeimos nariams, svarstyti galimybes teikti lengvatines paskolas ūkiams įsigyti.
Planuojamas biudžetas – 6 mln. Eur.
Numatytos dvi pagrindinės veiklos:
1. Ūkių perėmimo dokumentacijos rengimas, konsultacijos ir pajamų palaikymo išmoka ūkį perduodančiam asmeniui – iki 100 proc. paramos intensyvumas, didžiausia paramos suma – 70 tūkst. Eur.
2. Ūkių perėmimas ir modernizavimas, kuriems gali būti skiriama iki 270 tūkst. Eur, iš jų 70 tūkst. Eur dalis – perėmimo procesui (iki 100 proc. paramos intensyvumu), o likusių 200 tūkst. Eur – investicijos (iki 80 proc. paramos intensyvumu), siekiant modernizuoti ūkį ir prisitaikyti prie aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos, higienos ir kitų reikalavimų.
Remiamos veikla:
1. Ūkio perėmimo organizavimas. Ši veikla skirta užtikrinti sklandų ūkio perėmimo procesą. Paraiška teikiama ir projektas įgyvendinamas pagal ūkio perėmimo planą, kuris yra neatskiriama paraiškos dalis ir kuriame nustatomi ūkio perėmimo etapai, bendradarbiavimo tarp šalių, teisių ir pareigų perdavimo tvarka bei žinių ir patirties perdavimo procesas. Ši veikla apima konsultacijų teisiniais (nuosavybės dovanojimo, pardavimo sutarčių sudarymo ir pan.), finansiniais ir mokesčių (pvz., ūkio vertinimo, mokesčių prievolių perėmimo pasekmių) klausimais, ūkio perėmimo plano parengimą, mokymą perėmėjui (pagal poreikį) ir pajamų palaikymą pasitraukiančiam iš žemės ūkio veiklos.
2. Ūkio perėmimas su investicijomis. Ši veikla apima 1 veikloje „Ūkio perėmimo organizavimas“ numatytas veiklas, taip pat būtinąsias investicijas, skirtas, pirma, atitikti aplinkosaugos, gyvūnų gerovės, maisto saugos ir kokybės bei higienos reikalavimus, taip pat kurti aukštesnės pridėtinės visų vertės produktų (būtinosios prisitaikymo investicijos) (kai būtina).
Pareiškėjas galėtų kreiptis paramos pagal 1 veiklą arba pagal 2 veiklą. Pasirinkus 2 veiklą, remiamos tiek 1 veiklos išlaidos, tiek būtinosios prisitaikymo investicijos į perimtą ūkį.
Parama būtų skiriama ūkio perėmėjui, jeigu jis yra artimas pasitraukiančio ūkininko giminaitis ir perima visą ūkį, tapdamas vieninteliu valdos valdytoju. Ji gali būti teikiama:
- jaunajam ūkininkui (iki 40 metų imtinai), kuris jau vykdo žemės ūkio veiklą ir perima pasitraukia artimo giminaičio ūkį;
- 18–40 metų fiziniam asmeniui, kuris nėra jaunasis ūkininkas, tačiau projekto įgyvendinimo metu įsipareigoja juo tapti ir perimti pasitraukia artimo giminaičio ūkį, tapdamas vieninteliu valdos valdytoju.
Pajamų palaikymo išmokos taip pat bus skiriamos iš žemės ūkio veiklos, kuriai tenka ūkininkui, kuris yra įregistravęs valdą savo vardu, vykdo pieninės arba mėsinės gyvulininkystės veiklą (išskyrus bitininkystę) ir perduoda ūkį kitam asmeniui. Paraiškos teikimo metu jis turi būti sulaukęs senatvės pensijos amžiaus arba dėl sunkios ligos nebegalėti tęsti ūkininkavimą.
Jei ūkis vykdomas naudojant keliems asmenis, nuosavybės teise priklauso nuosavybės teise (pavyzdžiui, žemei ar pastatui), pajamų palaikymo išmoka gali būti skiriama vienam asmeniui, kurio jis atitinka pareigas.
Tinkamumo sąlygos, reikalavimai ir įsipareigojimai:
- tais atvejais, kai ūkinė veikla vykdoma naudojant keliems asmenims (bendraturčiams) priklausantį turtą (žemę, pastatą ar kitą turtą), turi būti gautas visų bendraturčių raštinis sutikimas dėl šio turto perdavimo ir su tuo susijusių teisių bei teisių perleidimo.
- perduodamo ūkio perėmimo faktas turi būti įformintas teisės aktų nustatyta tvarka, nuosavybės ir valdymo teisės pasikeitimas turi būti įregistruotas valstybės registruose įgyvendinimo taisyklėse nustatytas terminas.
- pareiškėjas įsipareigoja tapti vieninteliu perimto ūkio valdos valdytoju.
Perduodamas ūkis:
- paraiškos pateikimo metu turi būti registruotos teisės aktų nustatyta tvarka ne trumpiau kaip 5 metus;
- pasitraukiantis iš žemės ūkio veiklos ūkininkas turi būti nepertraukiamai vykdęs žemės ūkio veiklą ne trumpiau kaip paskutinius 5 metus iki paraiškos pateikimo dienos;
- žemės ūkio valdos ekonominis dydis, išreikštas standartinės produkcijos (SP) verte, paraiškos pateikimo turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur;
- ekonominio dydžio potencialas (planuojamas žemės ūkio valdos ekonominis dydis), išreikštas SP verte, turi būti ne mažesnis kaip 4 000 Eur ir ne didesnis kaip 30 000 Eur.
Pasitraukiantis iš žemės ūkio veiklos ūkininkas įsipareigotų:
- perduoti ūkio perėmėjui visas su ūkiniu susijusias teises ir pareigas (ūkinės veiklos vykdymui naudojamą turtą ir jo naudojimo teises);
- nuo ūkio perdavimo įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka dienos nevykdančios gamybinės žemės ūkio veiklos, negauti sumų pajamų ir neteikti paramos paraiškų tiesioginėms išmokoms ar kitai žemės ūkio veiklai skirtai paramai gauti, išskyrus žemės ūkio veiklą, vykdomą tik savo asmeninius poreikiams (saviūkiui).
Pasitraukiančiam iš žemės ūkio veiklos ūkininkui būtų mokama pajamų palaikymo išmoka. Kai ūkį valdo keli asmenys (bendraturčiai), išmoka būtų skiriama tik vienam iš jų: 24 mėnesių – mėnesinė išmoka, atitinkanti Valstybės duomenų agentūros skelbiamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (paraiškos pateikimo metu). Ši išmoka būtų mokama projekto įgyvendinimo metu.
