admin Ūkininkams klimato kaitos krečiamos išdaigos reiškia ne tik nerimą dėl derliaus, bet ir realią finansinę riziką. Siekiant ją sumažinti, nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. ūkininkai gali kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimo“ veikla „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“. Tai galimybė apdrausti pasėlius nuo sausros ir (arba) ilgo lietingo laikotarpio, o dalį draudimo įmokos susigrąžinti kompensacijos formą – investuojant ne tik į derlių, bet ir į ramybę.
Panevėžio ir Kėdainių rajonuose 15 metų ūkininkaujantis Tomas Pukas žino, kaip svarbu drausti savo pasėlius – prieš pat rapsų kūlimą praūžusi audra gerokai pakenkė ūkiui. Jei iki audros iš vieno hektaro kūlė 3,5-4 tonos, tai po jos – tik iki tonos už hektarą. Tuomet draudimas labai pagelbėjo sušvelninti patirtus nuostolius.
„Galimybę gauti kompensaciją draudimo įmokoms vertinu labai teigiamai. Draustis šiais laikais, manau, yra būtina, nes klimato sąlygos nenuspėjamos ir neturėtos draudimo ūkiui gali reikšti pražūtį. Juk kiekvienas ūkininkas į savo ūkį investuoja daug, tiek laiko, tiek, žinant, lieka lėšų, o po vienos audros viskas gali sugriūti.
Ūkininkas augina rapsus, kviečius, pupas, žirnius, miežius ir kitas kultūros, jų, anot Tomo, šiltnamyje nepaslėpsi nuo gamtos išdaigų, todėl šį kartą vėl teiks paraišką pagal 2023–2027 m. SP veikla „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“.
Rizikas galima valdyti
Klimato kaitos pasekmės kasmet Lietuvos žemdirbiams pridaro didžiulių nuostolių – patiriamų nuostolių tiekimas, tiek ūkininkai, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skatina ūkininką valdyti žemės ūkio riziką, susijusią su stichiniais meteorologiniais reiškiniais.
„Kviečiame naudotis 2023–2027 m. strateginio plano teikiamomis galimybėmis gauti pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensaciją. ir apsisaugoti nuo nepastovių ir nenuspėjamų gamtinių sąlygų daromos žalos“, – sako ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyr. specialistė Rita Adomavičienė.
Pasak jos, pasėlių draudimą dažniausiai renkasi strategiškai veiklą planuojantys ir vystantys ūkininkai, taip pat, kurie turi įsipareigojimų finansinėms institucijoms, savo verslo partneriams bei taiko pozityvius rizikos valdymo metodus.
„Dažnėjant ekstremalioms oro sąlygoms pasėlių ir augalų draudimas nuo stichinių meteorologinių reiškinių ženklų priežiūros prie žemės ūkio rizikos valdymo. – aiškina specialistė.
Paramos suma apskaičiuojama pagal didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų skaičiuojamą riziką ir draudžiama. Paramos intensyvumas – iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos.
Specialistas primena, kad paraiškos priimamos savivaldybėje, kurioje įregistruota žemės ūkio valda. Paramos paraiška patiriamas prieš patiriant pasėlių ir augalų draudimo įmokų išlaidas.
Para ir susiję dokumentai turi būti teikiami, per įgaliotą asmenį, registruotu paštu arba elektroniniu paštu.
Daugiau informacijos apie kvietimą teikti paraiškas rasite čia.
