admin 
Kol vieni svajoja apie gyvenimą kaime, Raminta Laurutienė savo svajonę pavertė realybe. Vaiko priežiūros metu atostogų gimusi idėja šiandien išaugo į modernių šeimos ūkį Radviliškio rajone, Karčemų kaime, kuriame dera šilauogės, šitake grybai ir bitininkystė. Pradėjusi nuo sprendimo „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ parama, Raminta kartu su šeima įrodė, kad atkaklumas, darbas ir kūrybiškumas gali sukurti sėkmingą net ir nedideliame Lietuvos kaime.
Šiandien „Lauručių ūkis“ – tai ne tik gausus derlius ar dešimtys bičių šeimų, bet ir įkvepianti istorija apie tai, kaip viena svajonė gali išaugti į beveik šimtą natūralių produktų bei tapti pavyzdžiu kitiems jauniems žmonėms.
Viskas prasidėjo nuo svajonės
Kai Raminta buvo vaiko priežiūros atostogose, ji nusprendė parašyti projektą ir įkurti šilauogių ūkį, nes būtent šių uogų auginimas visada buvo moters svajonė. Be to, ji savo vaikus maitinti kokybiška ir sveikatai palankia produkcija.
„Reikėjo rašyti projektą, nes investicijos didelės ir ne kiekvienas gali susitaupyti tam tikrą sumą ir įkurti savo ūkį. Todėl pasirinko „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ paramą. Įkūrėme šilauogių, šitake grybų ir bičių ūkį“, – drąsų žingsnį prisimena jaunoji ūkininkė.
Suteikta parama leido įsigyti šilauogių sodinukų, reikiamos įrangos, kitų priemonių. O sodinukų reikia0 – 2650 jais apsodino 1 ha. O kur dar aviliai, bičių šeimos, medsukis ir kiti svarbūs dalykai, kurių ūkio veikla nebūtų įmanoma. Dabar šilauogės šeima augina 2 ha plote, šitake grybus – 1,7 arų plote, o bičių laiko net 60 šeimų.
Vien auginimu šeima neapsiribojo, suprato, kad moderniam ūkiui būtina trumpa tiekimo grandinė – kai pats ne tik augini, bet ir perdirbi bei realizuoji. Tada šalia namo įrengė produkcijos gamybos cechą, įsigijimui liofilizavimui būtinos įrangos.
Šiandien ūkyje gaminama apie 100 skirtingų produktų. Darbštūsai liofilizuoja savo grybą uogas, arbatas, gamina natūralius prieskonius, malonaus skonio kremus, o visai neseniai ėmė gaminti greitai paruošiamas avižinių dribsnių košes.
Paklausta apie ateities planą, Raminta sako, kad svajonių visada yra, šeima planuoja jas įgyvendinti. Planuose – uogų, daržovių ir kitų produktų perdirbimas.
„Kaimuose tikrai yra daug galimybių, ypač – jauniems žmonėms. Modernių ūkių plėtoti galima ir nedideliame plote. Svarbiausia – idėją, kad būtų galima naudotis galimybėmis. Žmones domina tai, kas nauja, neatrasta, svarbiausia – natūralu ir sveika. Žinoma, iššūkių būna daug, svarbu niekada nenuleisti rankų ir siekti savo svajonių toliau“, – sako Raminta.
Startui – lengvatinės paskolos
Nuo liepos 1 d. iki metų pabaigos jauni žmonės, planuojantys pradėti ūkininkauti, gali teikti paraiškas lengvatinėms paskoloms pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano iniciatyva „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Pradedantiesiems ūkininkams siūlomos itin palankios finansavimo sąlygos – investicijos ir (arba) apyvartiniam kapitalui galima pasiskolinti iki 100 tūkst. eurų. Grynasis 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiems 40 proc. skaičiuojama 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR.
Šiemet lengvatinėms paskoloms numatyta beveik 18,8 mln. eurų.
Paskolos gali būti naudojamos ne tik investicijoms, bet ir kasdienėms ūkio reikmėms finansuoti. Jos padeda užtikrinti sklandų veiklos tęstinumą, valdyti pinigų srautą ir lengviau greitesnį sezoninį iššūkius. Lėšomis galima apmokėti sėklų, pašarų, trąšų, augalų apsaugos ar veterinarinių priemonių įsigijimą, degalus, darbo mokesčius, mokesčius, draudimo įmokas, komunalines bei kitas su ūkio veikla susijusias išlaidas.
„Lengvatinio paskolos užtikrinimo pobūdį lemia ne tik mažesnės nei rinkos palūkanos, bet ir paprasti paskolų užtikrinimo reikalavimai. verslui skyriaus patarėja Sigutė Mečkovskienė.
Norintys gauti lengvatinę paskolą pirmiausia turi pateikti paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA). Jei paraiška atitinka reikalavimus, NMA išduoda tinkamumo gauti paskolą pažymą, su kuria pareiškėjas gali kreiptis į pasirinktą finansų tarpininkavimą.
Artimiausiu metu planuojami ir svarbūs pokyčiai. Siekiama pailginti investicinių lengvatinių paskolų grąžinimo terminą nuo 5 iki 10 metų. Tokiam siūlymui jau pritarė Žemės ūkio ministerijos Strateginio plano stebėsenos komitetas, o galutinį sprendimą dar turės priimti Europos Komisija. Tikimasi, kad naujos sąlygos įsigalios jau šių metų rudenį.
Iš viso 2023–2027 m. strateginio plano priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, apimantys tiek dotacijas, tiek lengvatines paskolas, numatyta 95 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų.
