admin 
LEADER metodo vertė matuojama ne tik įgyvendinamas projektas, bet ir jų kuriamu ilgalaikių bendruomenėms. Vienas svarbiausių tokio poveikio rodiklių – socialinis kapitalas. Būtent jam skirtas Maišiagaloje vykęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Lietuvos kaimo tinklo (LKT) sekretoriato organizuotas seminaras „(Ne)matomi ryšiai: socialinis kapitalas – kaip kurti, stiprinti ir panaudoti“. Į renginį susirinkę vietos veiklos grupės, ŽŪM, LKT ir bendruomenių organizacijų atstovai diskutuoja apie socialinio kapitalo svarbą LEADER metodą ir ieško būdų, kaip sunku apčiuopti, tačiau LEADER metodui ir kaimo plėtrai labai svarbus elementas atpažinti, įvertinti ir atskleisti jo įgyvendinimą pridėtinę vertę.
Žmogus – svarbiausias kaimo plėtros išteklius
Seminarą pradėjusi Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė ir renginio moderatorė Virginija Šetkienė pabrėžė, kad kalbant apie LEADER dažniausiai vertinami projektai, investicijos yra kuriamos objektai, tačiau ilgalaikis pasikeitimas lemia tai, kas lieka nematoma – žmonių tarpusavio pasitikėjimas, bendradarbiavimas ir gebėjimas veikti kartu. Pasak jos, socialinis kapitalas yra didžiausias LEADER metodo kuriama ilgalaikė vertė.
Seminaro dalyvius pasveikinusi ŽŪM Europos Sąjungos paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė taip pat akcentavo, kad tikras socialinis kapitalas yra žmonės – jų sukaupta patirtis, žinios ir bendrystė. Anot jos, vietos veiklos grupės dėmesys žmogui ir socialiniams poreikiams paskatino naujas iniciatyvas – socialinio verslo, kaimo bendruomenių iniciatyvų ir socialinių projektų plėtrą, o LEADER metodas tapo svarbiu įrankiu sprendžiant kaimo bendruomenių socialinius iššūkius. Ji pabrėžė, kad svarbiausias tikslas – išsaugoti LEADER metodą ir toliau stiprinti jo kuriamą socialinį kapitalą.
Socialinis kapitalas – ne teorija, o pamatuojama vertė
Pagrindinis pranešimo skaitė Padujos universiteto profesorė Elena Pisani ir Socialinių pokyčių inkubatoriaus NVO „Domus Solis“ atstovė dr. Irena Blaževičė. Pranešėjų teigimu, socialinis kapitalas nėra vien teorinė sąvoka – jį galima analizuoti, vertinti ir kryptingai stiprinti. Tai ypač aktualu vietos veiklos grupėms, kurioms svarbu ne tik sėkmingai administruoti projektus, bet ir parodyti jų kuriamą ilgalaikį poveikį bendruomenėms.
Panelinės diskusijos dalybos – mokslininkės ir praktikos – sutiko, kad socialinio kapitalo pagrindas yra pasitikėjimas, partnerystė, žmonių įsitraukimas ir gebėjimas veikti kartu. Šis išteklius nėra sukurtas savaime – jis formuojasi nuosekliai kuriant bendradarbiavimo kultūrą, sudarant galimybes žmonėms susitikti, dalytis patirtimi ir kartu spręsti vietos problemas. Taip pat pabrėžta, kad socialinį kapitalą sudaro įvairios rūšys ryšiai: vieni stiprina bendruomenes iš vidaus, kiti padeda užmegzti bendradarbiavimą tarp organizacijų ir sektorių, o dar kiti atveria galimybes priimti sprendimus ir pritraukti naujų išteklių. Todėl siekiant stiprinti socialinį kapitalą svarbu neapsiriboti jau aktyviai bendruomenių nariais, bet į veiklą įtraukti ir naujus žmones.
Kaip gimsta socialinis kapitalas: bendruomenių patirtys
Popietinėje seminaro dalyje praktinės patirties dalijosi Riešės bendruomenės pirmininkė Gražina Zizienė ir „Rykantų pašto“ įkūrėja Jurgita Ribinskaitė-Glatzer. Jos atskleidė, kaip vietos iniciatyvos telkia bendruomenė, įsitvirtinusi, skatina žmonių traukimą ir kuria socialinį kapitalą.
Seminaro dalyvių darbo grupės analizavo savo organizacijų ir bendruomenių socialinius ryšius bei vertino socialinio kapitalo stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes.
Apibendrinda seminarą Virginija Šetkienė pažymėjo, kad viena svarbiausių dienų išvadų – socialinį kapitalą reikia ne tik kurti, bet ir mokėti parodyti. Jei apie jį nekalbėsime, jo nevertinsime ir neįvardinsime, jis liks nematomas.
Seminaro dalyviai sutarė, kad socialinis kapitalas nėra tai, ką bendruomenė turi – tai yra tai, ką bendruomenė gali padaryti kartu. Būtent todėl LEADER metodas vienu svarbiausių bendruomenių telkimo, partnerystės ir tvarios plėtros įrankių, o gebėjimas atpažinti ir įvertinti jo kuriamą socialinį kapitalą tampa vis svarbesnis ne tik vertinant įgyvendintų projektų, bet ir formuojant ateities plėtros politiką.
