admin 
Europos Komisija (EK) pritarė Žemės ūkio ministerijos pateiktiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimams. Pokyčiais siekiama sustiprinti ūkių atsparumą, padidinti sektoriaus konkurencingumą ir sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei kitiems paramos gavėjams.
Bus remiamos tvarios drėkinimo sistemos
EK pritaria siūlymui remti investicijos ūkiuose į tvarias drėkinimo sistemas, naudojančias paviršinį ir požeminį vandenį (šiuo metu buvo remiamas tik lietaus vandens drėkinimo sistemos). Tokios investicijos bus finansuojamos pagal intervencines priemones „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“. Projektams bus taikomi papildomi reikalavimai įrengti vandens sunaudojimo matavimo sistemos, atlikti poveikio aplinkai vertinimą arba kitais Lietuvos įstatymų numatytais būdais užtikrinti, kad investicijos nepadarys neigiamo poveikio vandens telkinių buklei. Šis sprendimas yra svarbus siekiant išsaugoti gamybinį ūkių pajėgumą ir stiprinant jų atsparumą, mažinant riziką dėl sausrų ir kitų ekstremalių reiškinių.
Didesnė parama investicijos į bioekonomikos verslus
Didelės žemės ūkio produktų perdirbimo įmonės paramos intensyvumas didinamas nuo esamų 20 proc. iki 30 proc. tinka finansuoti išlaidas. Tai leis efektyviau modernizuoti technologijas, plėsti gaminti ir stiprinti vietinės gamybos grandines, reaguojant į brangstančias investicijas ir mažėjančią įmonių likvidumą.
Didinamas paramos intensyvumas apsaugai nuo plėšrūnų
Paramos intensyvumas priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ didinamas iki 90 proc. (vietoje ankstesnių 65 proc.). Šis pokytis leis ūkiams efektyviai saugoti gyvulius nuo vilkų daromos žalos.
Gerinamos paramos sąlygos trumposioms maisto tiekimo grandinėms ir žemės ūkio kooperatyvams
Bus remiami trumpųjų grandinių projektai, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai, taip dar labiau skatinamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas ir didinamas sektoriaus konkurencingumas. Siekiant mažinti administracinę naštą nebereikės jungtinės veiklos sutarties, kai paraišką teikė žemės ūkio kooperatyvą, nes projekto partneriai bus laikomi kooperatyvo nariai. EK patvirtino, kad trumposios grandinės gali tiekti ne tik ūkininkų augintus žemės ūkio produktus, kurie patenka į sutartį dėl ES steigimo I priedą, bet ir nepatenkinti į jį (pvz., duona, uogienės, sultiniai, koldūnai). Tokioms investicijoms bus taikomi nereikšmingi (de minimis) pagalbos apribojimai. EK pritarimo paramos intensyvumo didinimui, kai trumpųjų tiekimo grandinių įgyvendina jaunieji (80 proc.) ir smulkieji ūkininkai (85 proc.).
Didinamos išmokos
EK pritarė siūlymui nuo 2026 m. didinti išmokas už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų:
- už „Natura 2000“ daugiametes pievas: nuo 76 iki 92 Eur/ha;
- už „Natura 2000“ pievas iki 5 metų: nuo 61 iki 88 Eur/ha;
- už laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų: nuo 74 iki 102 Eur/ha.
Tokiu būdu paskatinti ūkininkauti ir tinkamai žiūrėti pievas minėtose teritorijose.
EK taip pat pritarė siūlymui nuo 2026 m. didinti išmokas už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą, siekiant skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites, kurioms gresia išnykimas:
- už žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus – nuo 302 iki 341 Eur (+12,9 proc.);
- už Lietuvos sunkiuosius arklius – nuo 231 iki 311 Eur (+34,6 proc.);
- už Lietuvos šėmuosius galvijus – nuo 309 iki 692 Eur (+83,2 proc.);
- už baltnugarius galvijus – kiek nuo 378 iki 732 Eur (+136,6%)
- už juodmargius galvijus – nuo 291 iki 395 Eur (+35,7 proc.);
- už žaluosius galvijus – nuo 410 iki 599 Eur (+46,1 proc.);
- už baltąsias kiaules – nuo 1269 iki 1700 Eur (+33,9 proc.);
- už vietines kiaules – nuo 2088 iki 2769 Eur (+32,6 proc.);
- už šiurkščiavilnes avis – nuo 1390 iki 1496 Eur (+7,6 proc.);
- už juodgalves avis – nuo 974 iki 1020 Eur (+4,7 proc.);
- už vištines žąsis – nuo 2306 iki 2394 Eur (+3,8 proc.);
- už Lietuvos tamsiąsias bites – nuo 177 iki 269 Eur šeimai (+51,9 proc.)
Bus taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas
Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams vykdant pirkimus, priemonėje „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinėmis įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ bus taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai:
- Pievų ir šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyto EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį, atkūrimą, sutvarkymą – 3 124,31 Eur/ha (be PVM);
- Naujos ganyklų tvoros – 61,26 Eur/m (be PVM);
- Elektrinis piemuo – 2,82 Eur/m (būti PVM);
Priemonėje „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ bitininkystės inventoriui (medsukiams, aviliams, oksalo rūgšties garintuvui, bityno stebėjimo įrangai, atakiavimo stalams, vaško lydytuvui ir kt.) taip pat bus taikomi fiksuoti vieneto įkainiai.
Mažinama perteklinė administracinė našta miškų priemonėse
Tikslinamos SP priemonės, ,,Miško veisimas ir atkūrimas“ ir ,,Miško priežiūra ir apsauga“ nenurodant Strateginiame plane konkrečios žalos medžių procentinės dalies. Šie reikalavimai bus detalizuojami įgyvendinimo taisyklėse.
Lėšų perskirstymas tarp intervencinių priemonių
Intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ biudžetas didinamas daugiau nei 3,9 mln. Eur, perskirstant lėšas iš intervencinės priemonės „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ nepanaudotų lėšų.
Produktų rodiklių ir finansavimo koregavimo kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloms
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę padėtį, įvestus palengvinimo teisiniame BŽŪP reguliavime (2024 m. reikalavimas dalies ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir objektams buvo palengvintas, o nuo 2025 m. – visai panaikintas), taip pat įvertinus, kad pagal veiklą „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, augalųaugiame „Kraštovaizdžio elementų priežiūra2“, „Trumpajų juostų meding20. m. ir 2025 m. Su SP suplanuotais plotais buvo nurodytas mažesnis ženklinis deklaravimas, pritariama tam tikrų veiklų kasmet nuo 2025 metų sumažintų produktų rodiklius (plotus, ha) ir atitinkamai sumažintas finansines lėšas. Susidariusį likutį (18,4 mln. Eur) perkelti į veiklą „Augalų kaita“, nes 2024–2025 metais deklaruoti plotai pagal šią veiklą ženkliai viršijo suplanuotus pagal SP (135–143 proc.).
Pritarta nuostatoms dėl pievų persėjimo
Ekologinių sistemų „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ reikalavimuose nustatyta, kad pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais užsėjus/įsėjus žolinius augalinius augalus ar jų mišinius („Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“ – „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ natūraliai), antraisiais−penktaisiais metais pievų arimas ir persėjimas draudžiamas. Tačiau įkurtos pievos ne visada sudygsta bei auga vienodu intensyvumu dėl gamtinių ir klimatinių sąlygų. Siekiant plėsti ir išlaikyti didelės gamtinės vertės pievas, nuo šiol dalyvaujant minėtose ekologinėse sistemose bus galima nesudygusius, išnykusius ar išretėjusius įkurtų pievų plotus.
EK nepritarė Lietuvos siūlymui sušvelninti augalų kaitos reikalavimus kukurūzams
EK nepritarė siūlymui sušvelninti GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ kukurūzų augintojams, siūlomas pašalintas ES teisės aktuose nustatytų kriterijų. Pasak Komisijos, vėlyvas derliaus nuėmimas nėra pakankamai argumentų keisti GAAB 7 standartą. Siūloma Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) gairių taikymo praktika yra netinkama pasėlių pakeisti kaitos reikalavimo, nes šios priemonės atlieka visas funkcijas: pasėlių kaitos tikslas – dirvožemio potencialo išsaugojimas, o IKOK – augalų apsauga. Lietuva, įvertinusi EK pastabas, laikinai atsisako siūlymo ir atlikus detalesnę analizę.
Pritarta ir kitiems pakeitimams
Intervencinėje priemonėje ,,Konsultavimo paslaugos“ nustato nauji atrankos kriterijų konsultavimo paslaugų gavėjams, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir (ar) ūkio ekonominį dydį, todėl šiomis naujomis nuostatomis taip pat papildomai ir Strateginis planas.
Atsižvelgus į faktinius rezultatus ir planavimo netikslumus, peržiūrėti bei pakoreguoti ekologinio ūkininkavimo, kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemės ūkio skaitmeninimo rezultatų rodiklius.
