Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemės ūkio ministerijos Berlyno pasirašymo deklaraciją dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2027 m. Deklaracija bus perduota ES žemės ūkio komisarai Ch. Hansenui artimiausioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.
Deklaracijoje pabrėžiama, kad BŽŪP turi išlikti stipriai ir savarankiška, užtikrinanti sąžiningą ūkininkų pižamą, padedanti stabilizuoti rinką ir atsakyti į iššūkius – nuo geopolitinio nestabilumo ir klimato kaitos iki ligų grėsmių, rinkų svyravimų ir augančių gamybos sąnaudų. Akcentuojama ir BŽŪP reikšmė gyvybingoms kaimo vietovėms.
Pagrindinės Baltijos šalių prioritetas – teisingas BŽŪP finansavimo paskirstymas tarp valstybių narių.
Šiuo metu Baltijos šalių ūkininkams numatomas vienas mažiausių paramų vienam hektarui. Ministrai akcentuoja, kad numatoma Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų finansavimo paskirstymo formulė netinkamai atskleidžiama tęsti tiesioginių išmokų išorinė konvergencija ir neužtikrina, kad atotrūkis mažėtų. Todėl prašoma atnaujinti signalą pagal naują daugiametę finansinę perspektyvą, kad Baltijos šalys pasiekė vidutinį ES BŽŪP finansavimo dydį vienam hektarui. Siūloma, kad šis papildomas finansavimas būtų nukreiptas į BŽŪP apsaugotą dalį ir būtų skiriamas kaip priedas virš Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų finansavimo.
Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad valstybės narės turi pakankamai lankstumo, kurį pasirinko BŽŪP priemonės, kurios geriausiai atitinka nacionalines sąlygas ir specifiką, užuot finansavimą BŽŪP finansavimą į privalomų priemonių sąrašą. Atskirai atkreipiamas dėmesys į proporcingą sumažinimą su plotu susijusiu pajamų paramos (DABIS), kurios privalomos nuostatos dėl paramos dydžio mažinimo ir ribojimo dar labiau apribos valstybių narių tikslus, skirtus įgyvendinti ir pasiekti.
Todėl tokios priemonės ir mechanizmai, kaip proporcingas DABIS mažinimas ir ribojimas, smulkiųjų ūkių schema ir parama nepalankiuose ūkininkauti vietovėse turėtų būti privalomi. Be to, pensinio amžiaus ūkininkų eliminavimas iš DABIS sistemos taip pat neturi būti privalomas, nes tai pakenktų žemės ūkio sektoriaus socialiniam ir ekonominiam tvarumui.
Ministrai akcentuoja ir investicijų kryptį. BŽŪP parama perdirbimui ir pridėtinės vertės kūrimui turi gauti tuos, kurie realiai užsiima žemės ūkio gamyba, taip pat ir maisto perdirbėjai, kurie sukuria pridėtinę vertę, prisidėdami prie ekonomikos augimo ir aprūpinimo maistu.
Pabrėžiama, kad inovacijų, žinių perdavimo, LEADER ir bendradarbiavimo priemonėms reikalingas stabilus finansavimas ir mažesnė administracinė našta, o ES mokyklų programos – užtikrintas ES lygmens finansavimas.
Deklaracijoje taip pat siūloma diskutuoti apie maksimalią bendro finansavimo normą, kad dėl visų valstybių narių fiskalinių galimybių nekiltų iškraipimų bendrojoje rinkoje ir nebūtų kuriamos nevienodos konkurencinės sąlygos.
Baltijos šalys pabrėžia, kad BŽŪP ateities sprendimai turi būti grindžiami teisingumu, atsparumu ir praktiniu įgyvendinimu. Tai būtina, kad ūkininkai galėtų investuoti, planuoti veiklą ilgesniam laikotarpiui ir užtikrinti stabilų maisto tiekimą.