Liuksemburge vykstančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje daugiausia dėmesio skirta žuvininkystės klausimams: bendrosios žuvininkystės politikos ateičiai, sektoriaus finansavimui būsimoje daugiametėje finansinėje programoje, 2027 m. žvejybos galimybių nustatymo prioritetams bei ES ir Mauritanijos žuvininkystės partnerystės susitarimo deryboms.
Ministrų susitikime aptarta ES Tarybai pirmininkaujančio Kipro parengta pažangos ataskaita dėl būsimos bendrosios žuvininkystės politikos, Europos vandenynų pakto bei Sąjungos jūrų ir akvakultūros politikos finansavimo reglamento 2028–2034 m.
„Vertiname Ki pasiektą pažangą rengiant būsimą bendrosios žuvininkystės politikos finansavimo sistema. Lietuvai ypač svarbu, kad ji būtų tinkamai atspindinti akvakultūrą, žuvininkystės kontrolės, duomenų rinkimo ir laivyno modernizavimo poreikiai pažymi. Rolandas Taraškevičius.
Diskusijose dėl bendrosios žuvininkystės politikos ateities ir pasirengimo nustatyti 2027 m. žvejybos galimybes Lietuva pabrėžė būtinybę mažinti administracinę naštą, supaprastinti sektoriui taikomas taisykles ir tinkamai pusiausvyrą tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių tikslų.
„Remiame mokslu pagrįstus sprendimus, bet socialinius ir ekonominius sprendimus taip pat turi būti deramai įvertintas. Baltijos jūros patirtis rodo, kad vien žvejybos galimybių mažinimo problemų neišspręs – būtina spręsti ir taršos, klimato kaitos ir aplinkos veiksnių poveikio kitų žuvų ištekliai“, – kalbėjo viceministras.
Derybose dėl naujos ES ir Mauritanijos žvejybos susitarimo planuojama reikšmingai sumažinti pelaginių žuvų žvejybos galimybes ir nustatyti papildomas veiklos sąlygas. Mauritanijos vandenys šiuo metu yra viena svarbiausių Lietuvos tolimojo plaukiojimo laivyno veiklos zonų.
„Derybos su Mauritanija šiuo metu vystosi ES laivynui nepalankiai kryptimi. Siūlomi reikšmingi žvejybos galimybių mažinimai ir papildomi veiklos apribojimai kelia rimtų abejonių dėl būsimo susitarimo ekonominio pagrįstumo ir ilgalaikio ES laivyno konkurencingumo regione.