Lietuvoje lankėsi komisaras C. Kadis: su ministru A. Palionių ir žuvininkystės sektoriaus atstovai aptarė ateitį

Šią savaitę Lietuvoje lankėsi Europos Komisijos vandenynų ir žuvininkystės komisaras Costas Kadis. Jo darbotvarkėje – susitikimai su šalies valdžios institucijų, žvejų atstovais, taip pat vizitai į akvakultūros ūkį. Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame komisariato susitikime su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu aptarti ES žuvininkystės politikos vertinimas ir pokyčiai, sektoriaus finansavimas bei aktualijos Baltijos jūros regiono klausimai.

Dvišalio susitikimo centras atsidūrė ilgojo laikotrapio sektoriaus ateitis – Europos Komisijos inicijuota Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) peržiūra. Lietuvos atstovų prioritetą teikė kritiškai svarbiems klausimams dėl ES paramos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus būsimoje daugiametėje finansinėje programoje (2028-2034 m.), taip pat akcentavo poreikį supaprastinti žuvininkystės srities teisės aktus bei aptarimą ES Tvarios žuvininkystės partnerystės susitarimą.

Ministras A. Palionio komisarui išsamiai kontroliuoja Lietuvos žuvininkystės sektoriuje, atkreipdamas dėmesį į sumažintą žvejybos kvotas, akcentuodamas mokslinių tyrimų svarbą. „Mes pasisakome už tvarų planavimą, bet verslą su Rusijos žvejybos Baltijos jūroje pasekmėmis. Turime konkurentus ir gamtoje – ruonius bei kormoranus. Norėtųsi bendro matymo, kaip galėtume apginti interesus“, – kalbėjo ministras.

Jis neslėpė nerimo dėl ateities drastiškai mažėsiančio žuvininkystės sektoriaus finansavimo, kuris gali turėti įtakos konkurencingumui, apsirūpinimui maistu. „Finansavimas turi išlikti tokiame pačiame lygyje, kaip ir buvo. Finansinių išteklių prieinamumas – pats svarbiausias ES žuvininkystės įgyvendinimo klausimas“, – sakė A. Palionis.

Komisaro nuomone, Lietuva turi tureti potencialo akvakultūros srityje, tad jam norėtų augantį šį sektorių, kuris ES yra prioritetas. „ES importuoja beveik 70 proc. jai reikalingų žuvų išteklių. Žvejybos galimybės jūrose ir vandenynuose yra ribotos, tačiau yra erdvės akvakultūros plėtrai. Turime diskutuoti dėl priemonių tolesnei jos plėtrai“, – sakė komisaras.

C. Kadis pritarė ministrui dėl neigiamo Rusijos žvejybos poveikio Baltijos jūros žuvų ištekliai. „Lietu ir kitos šalys ES Žemės ir žuvininkystės ministrų taryboje p nustatyti Rusijos žuvininkystės produktą, bet tada nebuvo vieningo sutarimo.

Susitikime aptartas ir Lietuvai labai aktualus tolimuosiuose žvejybos rajonuose klausimas. Lietuvai svarbiausi yra ES ir Mauritanijos bei ES ir Maroko tausios žvejybos partnerystės susitarimai dėl žvejybos tęstinumo. Komisaras nurodė, kad jo tarnybos sieks proporcingų ir žvejybos sektoriui palankių susitarimų.

Birželio 5 d. Žemės ūkio ministerijoje komisaras susitiko su žuvininkystės sektoriaus, mokslo ir aplinkosaugos organizacijų atstovais. Susitikime aptarti pagrindiniai sektoriaus iššūkiai ir ateities perspektyvos. Sektoriaus atstovai Europos Komisijos narių išsakė susirūpinimą dėl būsimo ES žuvininkystės fondo finansavimo ir galimo lėšų mažinimo po 2028 m., taip pat akcentavo kartų kaitos, laivyno modernizavimo ir pakrančių bendruomenių gyvybingumo klausimus. Diskusijoje taip pat aptartos akvakultūros plėtros galimybės, tarptautinių žvejybos susitarimų svarba, aplinkosaugos iššūkiai, poreikis plėsti mokslinius stebėjimus ir stiprinti pagal pagrįstą sprendimų priėmimą.

Vizito metu komisaras taip pat lankėsi Lietuvos akvakultūros įmonėse, kuriose dalyvauja karpiai ir upėtakiai, susipažino su praktine ūkių veikla ir kasdieniais verslo iššūkiais.

Nuotraukos – Europos Komisijos ir Žemės ūkio ministerija.