Lietuvos ūkių ekonominis portretas: bendra VED vertė pasiekė 2,84 mlrd. Eur

Artėjant rudeniui, žemės ūkyje įprasta skaičiuoti derlių. VED (žemės ūkio valdos ekonominio dydžio) duomenys leidžia pamatyti, kokio ekonominio svorio šiandien yra Lietuvos žemės ūkio valdos. 2026 m. bendra jų VED vertė priartėjo prie 3 mlrd. Eur – nuo 2,76 mlrd. Eur pernai išaugo iki 2,84 mlrd. Eur šiemet.

2026 m. Lietuvos žemės ūkio portretas turi kelis ryškius bruožus. Valdų daugiausia Vilniaus apskrityje, bet ekonomiškai didžiausios dažniau telkiasi Šiaulių ir Panevėžio apskrityse. Beveik 60 proc. viso VED sudaro kviečiai, pieninės karvės ir rapsai, o jaunesni nei 40 metų valdytojai tarp didžiausio ekonominio dydžio valdų matomi maždaug dvigubai dažniau nei bendroje struktūroje.

Per metus bendra VED vertė ūgtelėjo 3,1 proc. Kartu keitėsi ir valdų struktūra – jų skaičius kito nuo 146,1 iki 142,7 tūkst. Tai leidžia kalbėti apie brandesnę žemės ūkio sektoriaus struktūrą.

„Šiandien galime įvertinti ir paties sektoriaus ekonominį svorį. Per metus bendra žemės ūkio valdų ekonominė vertė išaugo iki 2,84 mlrd. eurų. Svarbu ir tai, kad tarp didžiausio ekonominio svorio valdų jaunesni nei 40 metų ūkininkai matomi maždaug dvigubai dažniau nei bendroje ūkių struktūroje. Tai geras signalas – jaunoji karta ne tik ateina į žemės ūkį, bet ir kuria ekonomiškai stiprius ūkius. Tai yra kryptis, kurioje matome stipresnį, konkurencingesnį ir ateičiai pasirengusį Lietuvos žemės ūkį“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.

VED galima vadinti savotiška ūkio ekonomine vizitine kortele. Jis parodo ne tai, kiek ūkis uždirbo ar kokį pelną gavo, bet kokio ekonominio dydžio yra jo veikla – pagal auginamas kultūras, laikomus gyvulius ir kitus rodiklius.

Sudėjus visų šalies valdų VED, galima pamatyti jau ne pavienį ūkį, o visą Lietuvos žemės ūkio portretą – ir kaip jo veidas keičiasi bėgant metams.

Du Lietuvos žemėlapiai: kur daugiausia valdų ir kur telkiasi ekonomiškai didžiausios

Vien valdų skaičius neparodo viso regiono žemės ūkio ekonominio profilio: teritorija, kurioje valdų daugiausia, nebūtinai yra ta, kurioje didžiausia ekonomiškai stambių valdų koncentracija.

Tuo tarpu VED duomenys regionuose atskleidžia du gana skirtingus Lietuvos žemės ūkio žemėlapius.

Pagal bendrą valdų skaičių 2026 m. pirmauja Vilniaus apskritis – 18,2 tūkst. valdų, po jos rikiuojasi Kauno – beveik 18 tūkst. ir Utenos – 17,2 tūkst.

Tačiau pažvelgus, kur telkiasi daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED valdos, lyderiai pasikeičia. Daugiausia jų yra Šiaulių apskrityje – 918, Panevėžio – 873 ir Kauno – 854.

Skiriasi ne tik absoliutūs skaičiai, bet ir tokių valdų koncentracija. Šiaulių ir Panevėžio apskrityse daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED siekia apie 6,5 proc. visų valdų, kai šalies vidurkis – 3,7 proc.

Dar ryškesni skirtumai matyti savivaldybių lygmeniu. Daugiausia daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED valdų yra Kėdainių rajone – 252, Šakių – 227, Biržų – 221.

Tačiau santykiniu lyderiu tampa Joniškio rajonas. Čia daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED turi 12,3 proc. visų valdų – daugiau kaip tris kartus didesnė dalis nei šalies vidurkis. O daugiau kaip 50 tūkst. Eur VED siekia maždaug kas penkta Joniškio rajono valda.

Kviečiai, pieninės karvės ir rapsai – beveik 60 proc. Lietuvos VED

Bendras augalininkystės ir gyvulininkystės santykis parodo tik vieną Lietuvos žemės ūkio portreto sluoksnį. Pažvelgus giliau matyti, kad itin didelę ekonominio dydžio dalį sutelkia vos kelios produkcijos rūšys.

2026 m. didžiausia VED vertė teko kviečiams – 833,1 mln. Eur, arba beveik 29,3 proc. viso šalies valdų VED. Antroje vietoje – pieninių veislių melžiamos karvės – 458,1 mln. Eur, trečioje – rapsai – 378,9 mln. Eur.

Šios trys produkcijos rūšys kartu sudaro beveik 59 proc. viso Lietuvos žemės ūkio valdų VED. Kitaip tariant, daugiau kaip pusė viso ekonominio dydžio tenka trims labai aiškioms Lietuvos žemės ūkio kryptims: grūdininkystei, pienininkystei ir rapsų auginimui.

Per metus jų dinamika skyrėsi. Kviečių VED ūgtelėjo apie 1,8 proc., pieninių karvių – 3,3 proc., o rapsų sumažėjo 11,2 proc.

Tarp ryškesnių pokyčių išsiskyrė miežiai, kurių VED padidėjo apie penktadalį, o gyvulininkystėje – mėsiniai viščiukai, kurių VED augo beveik 28 proc.

Šie skaičiai pirmiausia rodo gamybos struktūros, o ne ūkininkų pajamų ar pelno pokyčius. VED skaičiuojamas naudojant standartinės produkcijos vertes, todėl jo dinamika neturėtų būti tapatinama su rinkos kainų ar faktinių ūkių uždarbių pokyčiais.

Juridinių asmenų valdų nedaug, bet tarp ekonomiškai didžiausių jų gerokai daugiau

Didžiąją Lietuvos žemės ūkio valdų dalį valdo fiziniai asmenys – juridiniams asmenims tenka vos apie 1,2 proc. visų valdų.

Tačiau tarp ekonomiškai didžiausių valdų vaizdas kitoks. Daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED pasiekia maždaug kas ketvirta juridinio asmens valda, o tarp fizinių asmenų – tik apie 3,4 proc.

Todėl juridinių asmenų valdos, nors jų skaičius nedidelis, gerokai dažniau patenka į aukščiausią VED segmentą.

Jaunesni – tarp ekonomiškai stipresnių

Valdytojų amžius atskleidžia dar vieną įdomų Lietuvos žemės ūkio portreto bruožą. Jaunesni kaip 40 metų valdytojai sudaro apie 12,4 proc. visų fizinių asmenų valdomų valdų, tačiau tarp daugiau kaip 100 tūkst. Eur VED valdų jų dalis siekia beveik 24,8 proc.

Kitaip tariant, tarp ekonomiškai didžiausių valdų jaunesnių valdytojų dalis yra maždaug dvigubai didesnė nei visoje fizinių asmenų valdomų valdų struktūroje.

Taigi jaunesnių nei 40 metų valdytojų grupėje ekonomiškai didžiausių valdų dalis yra daugiau kaip penkis kartus didesnė nei tarp pensinio amžiaus valdytojų. 2026 m. jaunesni nei 40 metų žmonės valdė apie 17,5 tūkst. fizinių asmenų valdų.