admin Briuselyje vykusioje Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje didžiausias politikos dėmesys skirtas vienam svarbiausių žemės ūkio politikos klausimų – Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) po 2027 m.
Vienas svarbiausių dienotvarkės klausimų – ar pasiūlymai dėl BŽŪP ateities su plotu susijusių pajamų paramos (PSPP) ir kitų pajamų paramos skyrimas padėtų pasiekti apsirūpinimo tikslą. Taip pat diskutuota, ar žemės ūkio produktų rezervų sudarymas padėtų sumažinti šiam tikslui pasiekti kylančias rizikas.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis atkreipė dėmesį, jog labai svarbu, kad BŽŪP būtų užtikrintas pakankamas finansavimas ir, žinant, patikimas dešimtys metų neteisingas dėl tiesioginių išmokų skirtumo.
Išreikštos abejonės dėl ES valstybės narės PSPP nustatytas 130-240 Eur/ha ribos, dėl kurių galima pažeisti vienodų sąlygų valstybės narės principą. Ministras pabrėžė, kad pensinio amžiaus ūkininkų eliminavimas iš šios sistemos turės neigiamų pasekmių žemės ūkiui. Tam, kad jauni žmonės užsiimtų žemės ūkio veikla ir efektyviai pakeistų išeinančių ūkininkų kartą, reikia ne ribojimo ar draudimo sąlygų, o motyvuojančio ir kryptingo finansavimo. Smulkių ūkių schema ar išmokos ūkininkaujantiems nepalankiose žemėse ne turi būti privalomi instrumentai. Valstybėms narėms reikia daugiau lankstumo renkantis geriausiai nacionalinę specifiką atitinkančias priemones.
Vertinant Lietuvos, kaip ES Rytų pasienio valstybės, bendras ES žemės ūkio produktų rezervų sudarymas būtų svarbus geresnio ES pasirengimo apsirūpinti maistu elementas. Tai sušvelntų tiekimo grandinių sutrikimus sutrikimus krizių metu. Lietuvoje vykdo nacionalinio maisto produktų rezervo formavimą, bet bendram ES rezervo ES finansinė parama. Akcentuota, kad valstybėms narėms paliktas lankstumas dėl produktų rezervo nomenklatūros ir kiekių.
Lietuva remia muitų tarifų Rusijai ir Baltarusijai didinimą
Kalbėdamas apie Ukrainą ir ES eksporto ryšius, ministras pabrėžė, kad žemės ūkio produktų bendrijoje yra pagrindinis nacionalinių pajamų šaltinis bei viena efektyviausių ES paramos formų ir kovojant su Rusijos agresija. Tai stiprina ES šalių strateginį atsparumą ir priklausomybę nuo agresoriaus. Lietuva ir toliau tvirtai remia prekybos liberalizavimą ir skaidrų rinkos atvėrimą Ukrainai. ES turi padėti Ukrainai diegti tvarius ūkininkavimo metodus, inovacijas ir atsekamumo sistemas, o investicijas į pasienio infrastruktūrą ir logistiką siekiant efektyvesnių prekybos ir sklandesnių srautų.
„Džiaugiamės žengtu strateginiu žingsniu dėl ilgalaikio Ukrainos ekonominio integravimo į bendrąją rinką. Atnaujintas ES ir Ukrainos susitarimas išplečia jos prie mūsų rinkos. Kartu numato griežtas rinkos priemones, būtinas ES jautriems sektoriams. Lietuva tvirtai remia prekybos liberalizavimą ir skaidrų rinkos atvėrimą Ukrainai. atsparumą ir konkurencingumą.
Lietuva nuosekliai remia atvirą, taisyklėmis grindžiamą tarptautinę prekybą. Į ES importuojama žemės ūkio ir maisto produkcija turi atitikti tos pačios kokybės, maisto saugos, gyvūnų gerovės ir aplinkosaugos reikalavimus pagal ES gamintojams taikomus standartus.
„Svarbu užtikrinti sąžiningą konkurenciją, išvengti iškraipymų tarp ES gamintojų ir trečiųjų šalių tiekėjų. Turime laikytis aiškios pozicijos dėl importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Nuosekliai remiasi muitų tarifų šioms šalims didinimą.
Žuvininkystės sektoriui būti didesni ir garantuoti finansiniai ištekliai
Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis paragino EK keisti Europos jūrų reikalų, žvejybos ir akvakultūros fondo (EMFAF) reglamentavimą. Žemės ūkio ministras A. Palionis pabrėžė, kad tai ypač aktualu kalbant apie paramą žvejybos laivynui.
„Lietuva sparčiai įgyvendina nacionalinę nacionalinę programą pagal EMFAF reglamentą, tačiau šiuo atveju sutinkame, kad reglamento nuostatos netenkina veiksmo, kad būtų galima pakeisti sektoriaus poreikius, bet ir riboja galimą pažangą“, – nurodė ministras.
Diskusijoje dėl žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus siūlomo finansavimo 2028–2034 m. finansinėje perspektyvoje ministras pabrėžė , kad žuvininkystės sektoriui būti didesni ir garantuoti finansiniai ištekliai, nei siūlo EK.
„Siekiame sektoriaus finansų naujoje daugiametėje perspektyvoje išlaikyti dabartinį EMFAF lygyje, nes įsipareigojimų nemažėja, sektorius yra svarbus siekiant užtikrinti apsirūpinimą maistu“ – sakė ministras.
