admin Kai daug kuria jaunų žmonių ateitį miestuose, dalis jų ryžtasi visai kitokiam keliui – grįžta į ir kuria modernių, inovacijų paremtą ūkį. Vietoje tradicinio ūkininkavimo jie renkasi uogų liofilizavimą, sraigių ar smidrų auginimą, o nedidelį žemės plotą paverčia konkurencingu ir tvariu ūkiu. Tam, kad drąsios idėjos virstų realybe, jauniesiems ūkininkams vis svarbesnė tampa ne tik finansinė parama, bet ir patyrusių mentorių pagalba bei palaikymas.
Pasak žemės ūkio ministro Andriaus Palionio, viena tokių inovatyvių sprendimų priežasčių yra ta, kad ūkininkauti siekiantis jaunas žmogus dažnai tiesiog neturi pakankamai žemės.
„Yra du jaunųjų ūkininkų tipai. Tie, kurių tėvai yra ūkininkai – jų kelias ūkininkai yra visai kitoks, nes yra ir tėvų žemė, ir perduodama patirtis. Kitas tipas – tie jauni žmonės, kurie ateina į kaimą, bet žemės nėra. ministras A. Palionis.
Šiaulių minčių pritaria ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkui, Jaunųjų ūkininkų ir Jaunimo sąjungos valdybos narys Vytenis Grigas, pats ūkininkauti pradėjęs nuo nulio. Pasak jo, pradedančiam ūkininkui svarbi ne tik finansinė pagalba, bet ir paspirtis praktinėmis žiniomis.
„Kai mes jaunąjį ūkininką, kuris perima senelių ar tėvų ūkį, jam yra labai daug, nes jis matė ūkio veiklą ir turi tam rizikos valdymo pagalvę – ir finansinę, ir žinių. O kai tu ateini iš visų niekur – aš pats esu ne iš visų niekur, mano proseneliai buvo ūkininkai, tada žinių turėjau viską pradėti nuo daug nulio: ir susikaupusiųjų – kitų veiklų, ir didžiausių. tų reglamentuojančių dalykų, nes tavo tėvai to nedarė.
Mentorystės sistema sėkmingai veikia dalyje šalių, pavyzdžiui, tokia pagalba pradėti ūkininkauti norintiems modeliams taiko Austrija, Prancūzija.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) aktyviai diskutuoja su socialiniais partneriais apie bandomąją Strateginio plano priemonę „Bendradarbiavimas dėl ūkių perėmimo“, kuria siekiama skatinti kartų kaitą ir užtikrinti sklandų žemės ūkio veiklos tęstinumą Lietuvoje. Tad jauni žmonės, norintys pradėti ūkininkauti, galėtų gauti lėšų mentorystei – konsultacijomis, ūkio perėmimo plano parengimui, mokymams ir kompetencijų ugdymui.
Lengvesniam startui – 22,6 mln. eurų dotacijų
Jau birželį jaunų žmonių, norinčių pradėti ūkininkauti, laukia svarbi galimybė – startuoja paraiškų teikimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano projektą „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (dotacijoms ir paskoloms). Ši priemonė nori pradėti ūkininkauti žmogui yra patraukli, ypač, jei jis neturi pakankamai pradinio kapitalo. Tai puiki proga gauti lėšų ir startuoti su didesniu pajėgumu.
Pradedantiesiems ūkininkams numatyta finansinė parama: iki 60 tūkst. eurų dotacija, lengvatinės paskolos iki 100 tūkst. eurų (bendra dotacijos ir lengvatinės paskolos suma negali viršyti 100 tūkst. eurų) bei papildomos galimybės stiprinti savo ūkį ir greičiau įsitvirtinti žemės ūkio sektoriuje.
Dotacijoms šiemet skirta daugiau kaip 22,6 mln. eurų, o lengvatinėms paskoloms – beveik 18,8 mln. eurų.
„Ši parama jaunam ūkininkui galima pradėti ir drąsiau pradėti veiklą, nes padidina didžiausią kliūtį. Už gautas lėšas galima įsigyti techniką, įrangą, sodinukus, modernizuoti ūkį ar pradėti produktų perdirbimą. trūksta“, – pastebi ŽŪM Paramos verslui skyriaus patarėja Sigutė Mečkovskienė.
Viena populiariausių priemonių
Paramos priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ dotacijoms gauti visada buvo viena populiariausių – per kiekvieną paraiškų teikimo laikotarpį sulaukiama daug paraiškų, o jos prašoma paramos suma viršija kvietimui skirtąją. Pirmuoju Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano kvietimu, vykusiu 2023 m., pagal projektą buvo pateiktos 1 045 paraiškos, antruoju, 2024 m. – 582, o pernai buvo pateiktos 495 paraiškos.
Tai, kad paraiškų kasmet buvo mažiau, nerodo, kad susidomėjimas priemone slūgsta – ši statistika tik parodo tendenciją, kad jaunieji ūkininkai atsakingiau teikia paraiškas ir geriau įvertina savo galimybes prieš pradedant vykdyti veiklą. Tai yra, nors paraiškų mažiau, jų vis daugiau buvo įvertinta teigiamai: iš 2023 m. pateiktų paraiškų buvo patvirtinti 107 jaunųjų ūkininkų projektai, 2024 m. jau 258, 2025 m. – 373 projektai.
„Tikslinis pareiškėjų švietimas ir konsultavimas padėjo jauniesiems ūkininkams racionaliau bei strategiškai įvertinti savo ilgalaikį potencialą. Daugiausia paramos prašoma mišriai ūkio veiklai pradėti – per trejus metus patvirtinti 603 projektai, augalininkystė – 56, gyvulininkystė – 39. Šie skaičiai ir kokybinis kūrėjas para šuolis ir rodos, kad parama. tvarius, ekonomiškai gyvybingus ateities ūkius“, – teigia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionų departamento direktorius Kšištof Dokudovič.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano priemonei „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ (dotacijoms ir paskoloms) iš viso skirta 95 mln. eurų Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos bendrojo finansavimo lėšų.
