admin 
Europos Komisijos (EK) šalių narių paskirta nauja Kartų kaitos strategija žemės ūkyje, kurios tikslas – atjauninti Europos ūkininkų bendruomenę, skatinti jaunimo įsitraukimą ir užtikrinti sektoriaus tvarumą ateityje.
Siekia sudaryti palankesnes sąlygas kartų atsinaujinimui
EK, kad jaunieji ūkininkai yra labai svarbūs ES apsirūpinimui maistu ir kaimo vietovių gyvybingumui, todėl turi būti sudarytos tinkamos sąlygos kurti savo gyvenimą ir karjerą. Šiuo metu Europoje tik 12 proc. ūkininkų yra jaunesni nei 40 metų ir yra priskiriami jaunųjų ūkininkų kategorijai. Kaime daugėja turi vyresnio riboto mažiau žmonių, gyventojų skaičius čia, jauni žmonės turi galimybę naudotis žeme, gauti įperkamą kreditą. O ūkio perdavimas tebėra sudėtingas dėl administracinių ir finansinių kliūčių. Visų šių klausimų sprendimas – tai ir strateginė būtinybė, ir bendra ES socialinė atsakomybė.
Strategija siekia sukurti susitarimą, tarpsektorinį požiūrį, jungiančią bendrąją žemės ūkio politiką su socialine, švietimo, mokesčių ir regionine politika, kad kaimo vietovėse būtų sudarytos palankesnės sąlygos kartų atsinaujinimui. Taip pabrėžiama, kad kartų kaita turi būti ne tik žemės ūkis, bet visos kaimo plėtros klausimas.
EK strategija numato kelias pagrindines kryptis – geresnę mokymo prie žemės, finansinių priemonių plėtrą, žinių ir žinių, socialinę apsaugą vyresniems ūkininkams bei lyčių lygybės stiprinimą. Tarp naujų iniciatyvų – „Moterys žemės ūkyje“ platforma, siekianti stiprinti moterų reikšmę žemės ūkyje, taip pat vadinamos „Startinio rinkinio“ priemonės, skirtos padėti jauniesiems ūkininkams pradėti veiklą.
EK tikslas yra iki 2040 metų padvigubinti jaunųjų ir naujų ūkininkų dalį nuo 12 iki 24 proc. ir išlenktas 6 proc. žemės ūkio biudžeto skirti kartų atsinaujinimui. Iki 2028 metų valstybės narės turėtų parengti savo nacionalines bendras kartų kaitos strategijas. O bendrosios žemės ūkio politikos kontekste – jauniems asmenims pasiūlyti startinį galimų paramos priemonių rinkinį.
Papildomas finansavimas – būtinas
Lietuva palaiko EK siekį, tačiau pabrėžia, kad ambicingi planai turi būti paremti realiais finansiniais sprendimais. Pasak žemės ūkio viceministro Artūro Pekausko, norint šią viziją paversti tikrove, būtina aiškiai numatyti, iš kur bus gaunami reikalingi ištekliai. „Šeši procentai skamba gražiai, bet be papildomo finansavimo toks tikslas reikštų nuostolius kitoms sritims. Visi bendrosios žemės ūkio politikos tikslai yra svarbūs – negalime vieno iškelti kitų sąskaitą“, – sako viceministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į socialinį aspektą – dėl vyresniųjų ūkininkų pasitraukimo iš žemės ūkio. Lietuvoje pensijos vis dar mažos, todėl pasitraukimas iš ūkio tinkamos socialinės apsaugos galėtų reikšti ne atsinaujinimą, o skurdą.
„Kartų kaita – tarpsektorinis uždavinys. Jei norime, kad jaunas žmogus grįžtų į kaimą, čia patrauklią aplinką – nuo švietimo ir socialinių paslaugų iki infrastruktūros“, – teigia viceministras A. Pekauskas.
Viceministras pabrėžia, kad siekiant strategijos įgyvendinimo, būtinas ne tik politinis koordinavimas, bet ir konkretus finansinis indėlis iš visų politikos sričių. Tik tokiu būdu bus galima užtikrinti, kad žemės ūkis išliktų patrauklus visoms kartoms, o jaunieji ūkininkai matytų kaimą kaip vietą, kur galima sukurti, verslą ir ateitį.
Kartų kaitos strategiją (anglų k.) galima rasti čia.
