Žemės ūkio ministrijoje įvykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupėse aptariama įvairiems žemės ūkio sektoriams skirta parama, pristatyta nauja finansinė priemonė, diskutuota dėl augalų apsaugos produktų naudojimo.
Nauja finansinė priemonė
Darbo grupės posėdyje pristatytas naujos finansinės priemonės apyvartiniam kapitalui finansuoti ir biologiniam turtui įsigyti „Paskolos ūkio subjektų, auginimo žemės ūkio ir žuvų produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse, likvidumui užtikrinti ir biologiniam turtui įsigyti“ projektas.
Numatomos dvi paskolų rūšys:
- Paskolos neturintiems galimybių gauti finansavimo rinkoje. Vienas paskolos gavėjas gali gauti iki 500 tūkst. Eur.
- Lengvatinės paskolos patirusiems žalą dėl stichinių meteorologinių reiškinių patiriamų laikinų sunkumų dėl rinkos kainų svyravimo. Vienas paskolos gavėjas gali gauti iki 250 tūkst. Eur.
Šiai naujai priemonei numatoma skirti 40 mln. Eur iš kitų finansinių priemonių grįžusių ir grąšiančių lėšų bei sukauptų pajamų. Iš jų 15 mln. Eur būtų skirta negaunantiems paskolų finansų įstaigoms, o 25 mln. Eur – nukentėjusiems nuo stichinių meteorologinių ar patiriamų laikino likvidumo problemų.
Paskolas tiesiogiai teiks nacionalinio plėtros banko ILTE ne ilgesniam kaip 36 mėnesių laikotarpiui.
Pareiškėju paskolai gauti gali būti: ūkio subjektai, užsiimantys žemės ūkio produktais arba akvakultūros gamyba ir (arba) savo pagamintų žemės ūkio produktų perdirbimu ir iš jų pagamintų produktų realizavimu; pripažinti kooperatyvai, užsiimantys žemės ūkio produktų gamyba, perdirbimu ir (ar) prekyba.
Numatoma, kad naujoji finansinė priemonė startuos jau 2026 m. birželio mėnesį.
Lyderiai – jaunieji ūkininkai
Darbo grupės posėdyje pristatyta ir įvairiems žemės ūkio sektoriams skirtos ir / ar išmokėtos Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos, skirtos investicijos ir COVID nuostolių kompensuoti, analizė. Šie duomenys reikalingi ateityje tikslingiau nukreipiant lėšas ten, kur jų poreikis ir poveikis bus didžiausias.
Nuo 2020 iki 2025 m. įvairiems žemės ūkio sektoriams jau paskirta ir / ar išmokėta 956 609 822 Eur. Daugiausia lėšų pieninės gyvulininkystės sektorių – 258,5 mln. Eur, augalininkystės – 203,2 mln. Eur, sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės – 146,9 mln. Eur, mėsinės galvijininkystės – 144,5 mln. Eur.
Nacionalinės mokėjimo agentūros pateikti duomenis, kad didžiausias paramos bumas rodomas 2025 metais: vien augalininkystės sektoriui skirta beveik 85 mln. Eur. Augalininkai 2024-2025 metais daugiausia – neto 13,39 mln. Eur – investavo į traktorius (jų įsigijo 216), o tai sudaro daugiau nei trečdalį visų augalininkystės sektoriaus investicijų sumos (37,42 ml. Eur).
Nuo 2020 metų daugiausia paramos gavo jaunieji (iki 40 metų amžiaus) ūkininkai, ty 47,2 proc. visos paramos. Didžioji dalis jų dirba augalininkystės sektoriuje. Analizuojant vyresnių (41-65 metų amžiaus) paramos gavėjų grupei, kuriems atiteko 31,6 proc. paramos, akivaizdu, kad dauguma jų – pieno sektoriuje dirbantys žmonės. Juridiniams asmenims teko 11,2 proc. paramos, žemės ūkio bendrovėms – 4,6 proc., o kooperatyvams – tik 1,4 proc.
Kiti klausimai
Darbo grupės nariai taip pat aptarė Lietuvos poziciją, svarstant reglamentų projektus, susijusius su augalų apsaugos produktų vertinimu ir registravimu.