Dirvožemis – vienas svarbiausių žemės ūkio išteklių, nuo kurio būklė priklauso ne tik augalų derlingumas, bet ir ūkių konkurencingumas, aplinkos apsauga bei klimato kaitos švelninimas. Todėl tvarus dirvožemio naudojimas tampa vis svarbesne tiek nacionalinės, tiek Europos Sąjungos žemės ūkio politikos kryptimi. Siekiant skatinti ūkininkus priimti duomenimis pagrįstus sprendimus ir efektyviai planuoti tręšimą, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane numatoma ekologinė sistema, orientuota į dirvožemio išteklių išsaugojimą ir gerinimą.
Atsižvelgiant į šiuos tikslus, Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje buvo pristatytos rekomendacijos dėl naujosios ekologinės sistemos modeliavimo.
Šios rekomendacijos parengtos išanalizavus esamą dirvožemio tyrimų paslaugų rinką Lietuvoje. Buvo siekiama išsiaiškinti, koks galėtų būti kompensuojamas išmokos dydis už žemės tyrimus, būtinas tręšimo planas, jo diferencijavimas. Tai siekiant skatinti ūkininkus atlikti tyrimus.
Darbo grupės nariai aktyviai diskutavo apie rekomendacijas dėl dirvožemio tyrimų dažnumo, apimties, dirvožemio kalkinimo poreikį ir pan.
Rekomendacijos galite rasti čia.
Tarpinstituciniai prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės vadovaujami žemės ūkio ministrai, kuriuos sudaro keturios Lietuvos žemės ūkio rūmų ir Lietuvos žemės ūkio tarybos atstovas bei atsakingų Žemės ūkio ministerijos padalinių vadovai. Į darbo grupę naujai priimti ir Lietuvos šalia tausojamosios žemdirbystės asociacijos ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos atstovai. Esant poreikiui, į posėdžius kviečiami konkrečių sričių ekspertai, pavaldžių įstaigų ir kitų institucijų atstovai.