admin 
Lietuvoje vis garsiau kalbant apie vietos ekonomikos stiprybę, trumposios maisto tiekimo grandinės yra viena svarbiausių, tačiau dar ne iki galo išnaudotų galimybių. Tiesioginis produkcijos kelias nuo gamintojo iki vartotojo ne tik didina ūkių gyvybingumą, bet ir priklausomybę nuo didžiųjų prekybos tinklų diktuojamų sąlygų. Siekiant paskatinti trumpųjų maisto grandinių plėtrą, numatytos tikslinės investicijos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtrą 2023–2027 m. strateginio plano iniciatyva „Trumpos tiekimo grandinės“. Jie šiemet pasipildė svarbiomis naujovėmis.
Bendradarbiavimas virsta pelnu
Priemonės „Trumpos tiekimo grandinės“ esmė – ne pavienių ūkių rėmimas, o jų jungimasis į partnerystes. Tai pagrįsta ekonominė logika: smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams veikti po vieną logistikos ir rinkodaros lauke yra brangu ir neefektyvu. Finansavimas skiriamas bendradarbiaujantiems partneriams: ūkininkams, kaimo verslininkams, pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie pasirašo jungtinės veiklos sutartį arba kuria naujas įmones.
Toks partnerystės modelis leidžia nuolatos tiekti ir bendrai investuoti į brangią įrangą, kuri vienas ūkis nepajėgtų įsigyti. Pagrindinė nauda pareiškėjams ir jų partneriams (projekto dalyviams) – ne tik ES ir valstybės lėšos, bet ir galimybė patiems formuoti kainodarą, kuri nėra „apkarpoma“ daugybė tarpininkų.
Šių metų naujovės
Šiemet pareiškėjų laukia nauji lankstumas įsigyjant būtiną techniką. jūsų parama transportui buvo ribojama, skiriama tik tokiam, kuris tiesiogiai naudojamas pardavimams vykdyti (pavyzdžiui, autoparduotuvėms). „Dabar bus galima įsigyti įvairesnį specializuotą transportą, skirtą ne tik realizacijai, bet ir paruošimui bei logistikai“, – apie plečiamas tinkamas finansines išlaidas pasakoja Žemės ūkio ministerijos Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.
Pasak N. Padvaiskaitės, įvairesnės specializuotos technikos pritaikymas trumpųjų tiekimo grandinių logistikai yra tie instrumentai, kurie leis vietos gamintojams tapti lygiaverčiais rinkos žaidėjais. Pareiškėjai gali įsigyti priekabas daržovėms vežti iš laukų, specializuotą krovos techniką ar derliaus nuėmimo įrangą, kuri yra neatsiejama trumposios grandinės dalis. Ūkininkai gali patys valdyti visą ciklą nuo lauko iki sandėlio ir galutinio pirkėjo.
Dar viena naujovė laukiančiųjų gyvulininkystės sektoriuje. Šiemet bus remiamos ir mobiliosios skerdyklos, kurios turėtų vieną didžiausių smulkiųjų augintojų problemų – stacionarių skerdyklų trūkumo regionuose, taip pat sumažintų dideles gyvulių transportavimo išlaidas. Mobili skerdimo įranga užtikrina ne tik greitesnį procesą, mažesnį stresą gyvūnams, bet ir leis pirkėjams pasiūlyti aukščiausią mėsos kokybę.
Paramos dydžiai
Parama pareiškėjams skiriama nuo projektų sudėtingumo, ūkių gamybinio pajėgumo ir projekto dalyvių skaičiaus:
- iki 150 tūkst. Eur: orientuota į smulkesnius vietos projektus, tiesioginį pardavimą pirkėjams;
- iki 250 tūkst. Eur: skirta regioninio lygmens tinklams, apimantiems didesnę pirkėjų auditoriją;
- iki 1,5 mln. Eur: skiriama logistikos centro kūrimui. Maksimalią sumą galima gauti, jei projektuojama naujų pastatų statybos, rekonstravimo ar modernios sandėliavimo infrastruktūros įrengimas.
Paramos intensyvumo investicijos siekia iki 60 proc. (jei projektą vykdo jaunieji ūkininkai smulkieji ūkiai, padidintas padidinimas – iki 80-85 proc.), o einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms (pavyzdžiui, projekto koordinavimui, patalpų nuomai, transporto išlaidoms) – iki 100 proc.
Kada galima teikti paraiškas?
Pareiškėjai, planuojantys investuoti į trumpą tiekimo grandines, savo veiklą turėtų planuoti jau dabar – rengti kokybiškus verslo planus ir, svarbiausia, patikimus partnerius bendrai veiklai. Šiemet numatomi du paraiškų rinkimo etapai:
- Pavasario: nuo gegužės 4 d. iki birželio 30 d.
- Rudens: nuo lapkričio 2 d. iki gruodžio 30 d.
