Per Pirmąjį 2025 Metų Pusmetį lietuvos upė ir Ežerai pasipildė Daugiau KAIP 17 mln. ŽUVų Jauniklių. Vandens Telkiniai Gausiai Praturtinti PLėšriomis Žuvimis: Lydekomis, Sterkais, vėgėlėmis. Kita Dalis išleistų Žuvų Yra Nykstančios, Saugomos ir Retros RūsS: EurouriNiniai Unguriai, AštriašniPiai Erkketai, Seliavos ir Vištyčio ežero Sykai. Taipp pat šaldis upės gausai papildytos laašišomis, šlakiai ir margaisiai Upėtakiai. Iki Metų Pabaigos PlanuoJama Išleisti Dar Apie 300 TUKST. įVairių Rūsšių ŽUVų Jauniklių.
Kokiomis Žuvimis Papilditi ŠALIES VANDENS TELKINIAI?
PLėšriosiS Žuvys Sudaro apie 80–85 Proc. visų išleistų Žuvų. TARP Jų – BEVEIK 8,5 mln. vėgėlių, Daugiau KAIP 2 mln. Lydekų ir Panašus Kiekis Sterkų.
Taipp pat į Šalies Upes ešleista laašišų (42 tūn. Vnt.), Šlakių (144,4 tūn. O Ežerai Papilditi Vištyčio Ežero Sykais (320 tūn. Vnt.) Ir Seliavomis (2 200 tūn. Vnt.).
Šiemet Dar Numatoma Vandens Telkinius papilditi Šamai, Lydekomis, Lynais, Sterkais, Baltaisais ambaiais, Margaisais Plačiakakiais ir Kitais nacionaliniame ŪVIVAISOS Planetitytų živų Rūsų Jaunikliais.
Žuvivaisa – Viena Efektyviaiuių Priemonių ŽUVų SUVTEKLIAMS Gausinti
Grynasis Apie 90 Proc. Visų į Valstyniius lietuvos Vandens telkinius įveisiamų živų DARBAI VYKDOMI Pagal ŽUVų IR Vėžių įVEISIMO į ValstyBinius Vandens Telkinius Metinį Planą Planą, Sudarytą Remianta Mokslininkų Rekomenatacijomis. Daug (Alytaus r.) Ir laukystoje (Kaišiadorių r.), Rytų regione Žuvivaisos Skyriuje trakų vokėje (Vilniaiaus m.)
Šiuos padaliniuose Taikomos modernioS živivaisos Technologios. Šiuolaikinės uždaros vandens apytakos sistemos leidžia auginti živis optimaliausiomis sąlygomis – užtikrinninan sveiką agiMą, didsnį atspparrum ligoms ir aukštą iSgenamumą GamtoJe. SIEKIANT Geresneų Rezultatų Bendradarbiaujama Su Kitų Šalių Ekspertai IR NUOLAT TOBULINAMOS DARBO Praktikos.
DIRBTEIS ŽUVų VEISIMAS ŠIANDIEN YRA Jis neak Padeda išlaikyti Biologinę įvairovę, statymas ir kompensuoja neigiamą antropogeninį poveikį – Taršą, buveinių nykimą, Suaktyvėjusią Žvjybą.
Eurourinių Ungurių SHTEKLIų Atkūrmas – Nuoseklus ir Ilgalaikis Darbas
Didelis dėmesys Skiriass eureureNių Ungurių SHTEKlių AtkURIMUI LieveJe: Šiemet į Vandens Telkinius išleista Daugiau Nei 1,2 mln. šios nykstančios rūsšies Jauniklių. Stiklinės stadijos unguriukai Kasmmet į ŽuviVaisos departamento pietų regiono Žuvivaisos skyrių laukystoje Atgabenami iš Prancūzijos. Čia jie paauginami ir sšleidžiami į Daugiuau KAIP į 150 Skirtingų Ežerų IR UPIų.
NUO 2011 METų į MUSų ŠALIES VANDENIS JAU ISHLEISTA APIE 14 MLN. eurousinių ungurių, Reikšmingai prizedant Prie Šėos nykstančios rūsšės populiacijos atkūrė euroure. Ši iniciatyva finansuojama ez europos fondų bei lievos biudžeto.
Bendradarbiavimas sIEKIANT TVARIOS ŽVUVININKISTHSS
Žuvininkystės Tarnyba Aktyviai Dalyvauja Tarpautiniuose ir nacionaliniUose projektyKtuose, Kurių Tiklas – Tvari Žuvininkystė IR SVEKENSNI VANDENS TELKIKIJAI. SIEKIANT Stipresnių IR Atsparesnių ŽUVų Populiacijų, kartu su llvijos mokslininkais tobulinami lašišų ir sterkų Auginimo metodai.
Taip 2024 m. ŽUVininkystės Tarnyba Prisiungė KAIP Partnerė Prie Svarbaus „Life Sip Vanduo“ Projekto, Kurio tikslas – integruoto vandens vALDYMAS LietuvaJe. TARNYBA ŠIAME PROJEKTE ATSAKAKA UŽ PLėšriųJų ŽUVų Paauginimą Pietų Regiono ŽuviVaisos SKyriuJe Simne, Jų įVEISIMą į PARKINKTUS VANDENS TELKINIUS BEI TARSINOS MAŽINIMą DOVINėS UPJE.
Predekte numatityta Taikyti biomanipuliacijos metodą – PLėšriųjų Žuvų Pagalba Sureguliuoti Ekosistemų PusiAsvyrą, Majinantal Perteklinių aitdžių IR KARPŽVIų POVIKį. ĮVEISIMAI PLėšriosiMis ŽUVIMIS į GAMTOS TYMEMų CENTRO MOKSLININKų ATRINKTUS LabiaiAai Tinkamus Tam Ežerus Bus vykdomi nuO 2025 Iki 2030 Metų. Šis Predektas – Tai Puikus Pavyzdys, KAIP MOKSLO ŽINIOS IR PrAKTINIS DARBAS VIRSTA ILGALAIKE Investicija į Švaresnius ir GyvyBingernesnius Vandens Vandens Vandens Telkinius.
ŽUVų įVEISIMAS – intensyvus į Ateitį
Kiekviienos ŠALIES PAREGA – AtsAKAKAI VALDYTI GAMTINIUS SUVTEKLIUS. Kasmet į 230–240 lievos Videus Vandens Telkinių įVEISIAAMA 10–15 mln. ŽUVų Jauniklių. Tai – ne Būk į, Žuvininkystės Tarnyba įgevendina ne Viens Es Projektus, Bet ir nacionalines iniciatyvas – Prie ŽUVų įVEISIMO Kasmmet Prisideda Aplinkos Ministlija, Skirdama Lėšų Iš APINKOS APSAGOS RėMIMO programos, KURIOMIS OSSIGOS NUMATYTUS VANDENS TELKINIUS įVEISIAMOS