Artėjant 2026 m. pasėlių deklaravimo pradžiai, Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) įvykusiame Tarpinstitucinės prioritetinių darbų koordinavimo darbo grupės posėdyje nubrėžtos gairės ateinančiam sezonui. Pagrindinis dėmesys turi būti aiškiai nurodytas žemės valdymui ir kovai su piktnaudžiavimu susietąja parama, siekiant apsaugoti šalies ūkio sektorių.
Moliūgai – po padidinamuoju stiklu
Moliūgų, cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų, ropių auginimas Lietuvoje pastaraisiais metais tapo tikru galvos skausmu kontroliuojančioms institucijoms. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, 2025 metais burokėlių, morkų, kopūstų plotai liko panašaus dydžio, o štai šių daržovių plotai didėjo.
Pagrindinė problema yra ta, kad moliūgai ir kitos minėtos kultūros tampa „popierinėmis“ – nuolatos ne dėl derliaus, o tik dėl susietosios paramos išmokų. Pasak daržovių augintojų, tai iškraipo rinką ir kenkia tikriems daržovininkams nes dėl piktnaudžiavimo dažniausiai, biurokratinė našta visiems. Dėl išaugusių deklaruojamų sklypų NMA sugriežtino patikras: reikalaujama derliaus nuotraukų nuo 1 ha rizikingų daržovių, tikrina, ar daržovės auga įdirbtoje dirvoje ir vyrauja lauke.
Posėdyje po ilgų diskusijų išmokų, atsižvelgus į tai, kas atsitiko, ir įvertinus grėsmingas sankcijas visiems ūkininkams, nutarta moliūgus palikti padidinamuoju stiklu ir diskutuoti, kaip būtų galima sugriežtinti kontrolę, o cukinijų, baltųjų ir juodųjų ridikų, ropių augintojams nebeskirti.
Aktualiausi – valstybinės žemės naudojimo klausimai
Balandį prasidėsiantis pasėlių deklaravimas ūkininkams kasmet kelio nerimą dėl valstybinės ūkio paskirties žemės teisės naudojimo ir deklaravimo.
Paraiškų priėmimo informacinė sistema tikrina, ar deklaruojami plotai „nepersidengia“. ūkininkų daugelis naudoja nedidelius valstybinius žemės sklypus, esančius greta nuosavybės teise valdomų ar jų teisėtai dirbamų žemės sklypų.
Šiuo metu yra 2680 vnt. laikino naudojimo plotų – apie 300 aktyvių prašymų dėl ilgalaikės valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos. Ūkininkai nori būti tikri, kad jie spės pasirašyti nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis ir gali teisėtai deklaruoti valstybinę žemę.
Posėdyje diskutuota ir apie pirmumo teisę žemės aukcionuose, žemės kadastrinius matavimus, varžytines, fiktyvius nuomos sutartis.
Reikalauja griežtinti kontrolę
Darbo grupėje aptartas ir deklaruojamų sklypų teisėto žemės valdymo užtikrinimo klausimas. Lietuva, turėdama daug smulkių sklypų ir sudėtingą nuomos rinką, tapo ES audito taikiniu. Nuo 2023 m. kontrolės kartelė pakelta labai aukštai, taikoma „nulinė tolerancija“. Siekiant, kad nebūtų mokama už plotą, kurie yra netinkami paramai, NMA privalo reikalauti teisinio pagrindo (nuosavybės dokumentų arba registruotų nuomos sutarčių). Deja, yra ūkininkų, kurie nepateikia reikiamų dokumentų, net ir ne kartą prašyti. Tokie veiksmai kenkia ne tik patiems ūkininkams – jie gali likti be išmokų, bet ir Lietuvai bei visiems jos ūkininkams – dėl mūsų šalia pritaikytų sankcijų mažėja ES paramos lėšų krepšelis.
Europos Komisijai nusprendus, kad Lietuvos kontrolės sistema yra neefektyvi, gali būti taikoma 5-10 proc. bauda nuo visų mūsų šalia skirtų metinių išmokų sumos. O tai yra šimtai milijonų eurų, kurių netektų visi Lietuvos ūkininkai dėl skeleto neatsakingų ūkininkų.