admin Šiandien ūkininkams nebeužtenka vien užauginti kokybišką produkciją – ne mažiau svarbu ją sėkmingai parduoti. Vis dar labiau įgauna trumpos maisto tiekimo grandinės, leidžiančios sumažinti tarpininkų skaičių tarp ūkininko ir pirkėjo. Taip vartotojai gali nuolat šviežiu, vietiniu maistu, o ūkininkai gauna daugiau dalį pajamų už savo darbą.
Būtent toks abiem pusėms naudingą ryšį kuria iniciatyva „Kaimas į namus“kviečianti ūkininkus ir vartotojus susitikti virtualioje erdvėje. Tai ne tradicinė elektroninė parduotuvė, o savotiškas virtualus turgus, kuriame svarbiausia – tiesioginis ryšys tarp gamintojo ir pirkėjo. Čia nėra sandėlių, tarpininkų ar ilgų tiekimo grandinių – produktai keliauja tiesiai iš ūkio į namus.
„Prekybą tik pradedančiam ūkininkui „Kaimas į namus“ yra puikus, jau paruoštas naudoti įrankis, ypač dėl galimybės gauti gyvą konsultaciją, praktinę pagalbą ir realų palaikymą. Tai ne tik prekybos vieta, bet ir bendruomenė, kurioje galima susipažinti su bendraminčiais, dalintis patirtimi bei mokytis vieniems iš kitų“, – savo mintimis dalijasi ekologinio Kazlauskų ūkio atstovė Kristina Kazlauskaitė.
Ši virtuali prekyvietė ypač naudinga smulkiesiems ūkininkams ir gamintojams, kurie augina ar gamina nedidelius kiekius produkcijos ir daugiau laiko skiria kokybei bei ūkiui, o ne reklamai ar prekybai. Susikurę savo produkciją, jie gali patys pristatyti savo produkciją, nurodyti kainas, pristatymo sąlygas bei tiesiogiai bendrauti su pirkėjais.
Vartotojams ši prekyvietė gali ne tik rasti vietinius produktus, bet ir pažinti žmones, kurie juos kuria. Jie gali tiesiogiai su ūkininku arba prisijungti prie „Kaimas į namus“ bendruomenės, kurti savo užsakymų ratą ir patogiai įsigyti norimų produktų.
Didelis „Kaimas į namus“ privalumas – interaktyvus tiekėjų žemėlapis. Vos keliais parduodamas galimais sužinoti, kur netoliese pienas, mėsa, vaisiai, šiaudiniai sodai ar ekologiška produkcija. Žali taškai žymi sertifikavimo produktus, todėl kokybiško ir patikimo maisto paieška tampa dar paprastesnė.
Šiuo metu „Kaimas į namus“ vienija 160 ūkininkų, bendruomenių ir amatininkų. Čia galima rasti ne tik siūlomų maisto produktų, bet ir edukacijų – nuo tradicinių amatų, tokių kaip šiaudinių sodų rišimas ar puodininkystė, iki kūrybinių dirbtuvių visai šeimai. Tai platforma, kuri sujungia ne tik maistą, bet ir žmones, tradicijas bei bendruomeniškumą.
Trumpos tiekimo grandinės – ką siūlo ministerija?
Trumpos tiekimo grandinės esmė – pavienių ūkių jungimas į partnerius, nes smulkiesiems ir vidutiniams gamintojams veikti po vieną logistikos, prekybos ir realizavimo lauke yra brangu ir neefektyvu. Siekdama plėtoti trumpų maisto grandinių grandinę, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iki birželio 30 d. kviečia kreiptis paramos pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano iniciatyva „Trumpos tiekimo grandinės“. Antrasis kvietimas teikti paraiškas planuojamas lapkričio – gruodžio mėnesiai.
„Šiemet atsiranda ne vienas ūkininkas ar jų grupėms bei žemės ūkio kooperatyvams naudingas pokytis. Pavyzdžiui, didesnis lankstumas ir pasiūla įsigyjant būti specializuotą techniką, kuri leis sparčiau nuimti derlių arba paskersti gyvūną ir patiekti šviežią produkciją vietinei įsigyti rinkai galima. geriau ciklą tik transportą, skirtą ne realizacijai, bet ir produkcijos paruošimui bei logistikai pirkėjo“, – sako ŽŪM Programos LEADER ir kaimo plėtros skyriaus patarėja Nomeda Padvaiskaitė.
Naujovė – parama mobiliosios skerdyklos
Dar viena naujovė laukia dirbančių gyvulininkystės sektoriuje – bus remiamos ir mobiliosios skerdyklos. Tai turėtų didžiausių didžiausių smulkiųjų augintojų problemų – stacionarių skerdynių trūkumo regione, taip pat sumažintų dideles gyvulių transportavimo išlaidas ir tuo pačiu leis pirkėjams pasiūlyti aukščiausią mėsos kokybę.
Trumpos tiekimo grandinės gali būti kuriamos ir (ar) plėtojamos pagal tris modelius:
• 1 paramos modelis – tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas;
• 2 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnio dydžio realizavimą vietos lygmeniu;
• 3 paramos modelis – žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas.
Paramos dydis
Parama skiriama nuo projektų sudėtingumo, gamybinių pajėgumų ir projekto dalyvių skaičiaus:
• iki 150 tūkst. Eur – orientuota į smulkesnius vietos projektus, tiesioginį pardavimą pirkėjams;
• iki 250 tūkst. Eur – skirta regioninio lygmens tinklams, apimantiems didesnę pirkėjų auditoriją;
• iki 1,5 mln. Eur – skiriama logistikos centro kūrimui. Maksimalią sumą galima gauti, jei projektuojama naujų pastatų statybos, rekonstravimo ar modernios sandėliavimo infrastruktūros įrengimas.
Paramos intensyvumas investicijos siekia iki 60 proc. (jei projektai vykdo jaunieji ūkininkai arba smulkieji ūkiai, kuriems padidintas padidinimas – iki 80–85 proc.), o einamosioms bendradarbiavimo išlaidoms (pavyzdžiui, projekto koordinavimui, išlaidoms) – iki 100 proc.
Projektas turi būti įgyvendinamas kartu su projekto partneriais (-iais), daugeliu laikomi visi trumpos grandinės projektų dalyviai, įskaitant tarpininkavimą. Išimtis daroma tik pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie gali sukurti savarankiškai. Pareiškėjas, partneriai ir tarpininkas įgyvendina kaip trumpos grandinės projekto dalyviai.
