admin 
Kipre surengtame neformaliame Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikime nubrėžtos gairės ateičiai – susitikimo rezultatai taps pagrindu tolesnėms diskusijoms birželio mėnesio įvyksiančioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje.
Europos Tarybai pirmininkaujančio Kipro inicijuotoje diskusijoje ministrai tarėsi, kaip apsaugoti ūkininką nuo įvairių rizikų sukeltų nuostolių. Susitikime taip pat apsikeista nuomonėmis dėl Europos Komisijos atlikto ES Bendrosios žuvininkystės politikos vertinimo ir valstybių narių prioritetų šioje srityje.
Nuo „gaisrų gesinimo“ prie strateginio atsparumo didinimo
Kalbėdamas apie rizikų valdymą, ministras A. Palionis pažymėjo, kad dabartinė aplinka reikalauja esminio pokyčio. „Tenka konstatuoti, kad ekstremalios klimato sąlygos, gyvūnų ir augalų valdymo ligos, rinkos nepastovumas, tiekimo grandinių sutrikimai ir geopolitinis sutrikimas tampa „naująja realybe“, todėl rizikos sistema turi būti stiprinama tiek per esamas bendrosios žemės ūkio politikos priemones, tiek per platesnius ES lygmens sprendimus. Pagrindinis iššūkis šiandien yra ne tik priemonių prieinamumas, bet ir jų ribotas naudojimas, sudėtingumas bei reagavimas į krizes greitis“, – sakė ministras.Anot jo, be ES palaikymo proveržis visuose sektoriuose yra sudėtingas.
Klimato kaitos sukelti nuostoliai ES jau dabar siekia apie 28 mlrd. eurų per metus ir gali išaugti iki 40 mlrd. Eurų. ES mastu apdrausta tik 20–30 proc. nuostolių, o Lietuvoje –34 proc. deklaruotų pasėlių ir 31 proc. ūkinių gyvūnų.
„Žemės ūkio sektorius vis daugiau patiriamų nuostolių dėl ekstremalių oro sąlygų, todėl reikia skatinti ūkininką aktyviau naudotis draudimo priemonėmis.
Visgi ministras išreiškė susirūpinimą dėl gyvulininkystės sektoriaus, kur draudimo paslaugos vis dar yra prieinamos. „Gyvūnų draudimas nuo užkrečiamųjų ligų ne visiems ūkininkams įkandamas dėl aukštų įmokų ir ribotos pasiūlos. Užtikrinant sektoriaus stabilumą, didesnį ES parama tiekimo draudimo priemonių plėtrai, tiek gyvūnų ligų prevencijai, kontrolei ir nuostolių kompensavimui“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos vadovas.
Lietuva pasisako už tai, kad būsimoje Bendrojoje žemės ūkio politikoje po 2027 metų būtų numatyta konkretūs saugūs. „Krit vertėme siūlymą, kad nuo stichinių nelaimių ar katastrofinių įvykių nukentėjusiems ūkininkams krizių išmokos būtų finansuojamos pirmiausia iš nacionalinių strateginių planų lėšų.
A. Palionis paragino ES lygmeniu plačiau naudoti finansinius instrumentus, tokius kaip „InvestEU“ programa, Europos investicijų banko priemonės ar Europos konkurencingumo fondas, finansuojantis didesnis pavojus, tačiau didelės grąžos inovacijos į trąšų, pašarų ar energijos gamybos ES viduje.
„Lietuva pasisako už stipresnį, labiau koordinuotą ir į prevenciją orientuotą rizikos valdymo modelis. Tikę BŽŪP priemones, inovatyvius finansinius instrumentus ir supaprastintą reglamentavimą, mes padidiname žemės ūkio atsparumą ilgalaikėje perspektyvoje.
Būtinas žuvininkystės reglamentavimo supaprastinimas
Ministrų susitikime daug dėmesio skirta ir Europos Komisijos atliktam 2014-2025 metų ES Bendrosios žuvininkystės politikos (BŽP) vertinimui.
Žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pažymėjo, kad šis vertinimas patvirtina pažangą mažinant spaudimą žvejybai ir stiprinant mokslinį valdymo pagrindą.
Tačiau jis pabrėžė, kad ši pažanga ne visada lemia žuvų išteklių atsikūrimą, ypač kalbant apie Baltijos jūrą. Viceministras akcentavo reikia stiprinti mokslinius duomenis, atsižvelgiant į ekosisteminius veiksnius, ir užtikrinti veiksmingesnį bei paprastesnį iškrovimo prievolės įgyvendinimą.
„Lietuvos prioritetu turi būti palaikomas supaprastinti žuvininkystės reguliavimas, skatinamas atsinaujinimas, įtvirtintas pakankamas ir stabilus finansinis BŽP finansinis tikimasi.
