admin Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) inicijuoja papildomus teisės aktų keitimus, kurie, pritrūkę lėšų investiciniams projektams iš Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP), ūkininkams leistų skolintis iš platesnio asmenų rato (ty, ne tik iš finansų įstaigų, bet ir iš fizinių ar juridinių asmenų). Ministerija taip pat analizuoja galimybes pritaikyti de-minimis valstybės pagalbą, kompensuojant dėl atsiskaitymų tiekimo ir finansų įstaigoms ūkininkų patirtas papildomas išlaidas.
Šie sprendimai inicijuoti atsižvelgus į lapkričio 17 d. susitikimų ūkininkų išsakytas rizika, kylančios dėl laikino paramos lėšų sustabdymo, kol keičiamas finansavimo šaltinis su jų vykdymu, santykiai su kreditoriais ir tiekėjais.
Siekdama palengvinti ūkininkų padėtį, ministerija į banką ir kitą kredito instituciją, pabrėždama, kad susiklosčiusi padėtis yra laikina ir nepriklausoma nuo ūkininkų veiklos, ir ragindama taikyti lankstesnį požiūrį. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) aktyviai dirba su finansų įstaigomis, technikos ir įrangos tiekėjais, kad būtų aiškiai pristatyta ūkininkų padėtis ir užtikrintas kuo sklandesnis bendradarbiavimas.
NMA ūkininkams pateikti raštus, apie tai bus informacija, kad ūkininko mokėjimo prašymas įvertintas teigiamai, kokia paramos suma bus pervesta per pirmuosius ateinančių metų mėnesį. Šiuos raštus ūkininkai gali pateikti kredito institucijoms, technikos tiekėjams, rangovams.
Visi šie sprendimai priimti atsižvelgus į susiklosčiusią toliau dėl rizikos, kad dalis ūkininkų gali vėluoti apmokėti tiekėjų sąskaitas bei bankų palūkanas.
Kodėl susidarė lėšų trūkumas?
Lietuvai skirta Europos Sąjungos (ES) parama turi būti panaudota maksimaliai efektyviai. Kiekvienas nepanaudotas euras – prarasta galimybė modernizuoti ūkį ir stiprinti šalies žemės ūkį. Tai ypač svarbu įvertinant nežinomybę dėl būsimo laikotarpio po 2027 m. Bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo ir galimo lėšų investicijų mažinimas. ŽŪM ir NMA siekia, kad visos lėšos būtų panaudotos ir nė vienos pareiškėjos neliktų be sprendimo.
2014–2020 m. KPP priemonė „Investicijos į žemės ūkio valdas“ vienas svarbiausių, padedančių ūkininkams modernizuoti savo ūkį ir didinti jų konkurencingumą. 2014–2025 m. pagal šią patvirtinti 7 326 projektai, kuriems skirta net 743 mln. eurų paramos.
2025 metais baigiantis KPP įgyvendinimui, visi likę mokėjimai turi būti atlikti iki metų pabaigos, o dalis projektų, kurių trūksta KPP lėšų, kaip numato ES, gali būti perkelti į 2023–2027 m. strateginį planą.
Pastaraisiais metais projektų įgyvendinimą paveikė daugybė išorinių veiksnių: COVID-19 pandemija, infliacija, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių trikdžiai, sudėtingos statybos leidimų išdavimas ir ekstremalios klimato sąlygos, įskaitant 2025 m. liūtis.
Dėl šių priežasčių dalis projektų buvo nutraukti, o į KPP grįžo net 100 mln. eurų nepanaudotų lėšų. Iki šiol nėra tokių galimų svyravimų ūkininkų sprendimų dėl paramos panaudojimo, todėl laikotarpiui einant į pabaigą kilo reali rizika, kad dalį lėšų gali tekti grąžinti ES.
Siekiant užtikrinti, kad visos galimos lėšos būtų panaudotos, 2025 m. buvo skelbiamas papildomas supaprastintas paraiškų rinkimas. Nors jam skirta 40 mln. eurų, paraiškų pateikta už 75,5 mln. eurų – dvigubai daugiau nei planuota. ŽŪM priėmė sprendimą finansuoti visas vienodą atranką balų skaičių surinkusias paraiškas, taip suteikdamas galimybę beveik 130 ūkininkų gauti 9 mln. eurų paramą (dėl šio sprendimo bendras galimų finansuoti ūkininkų skaičius padidėjo nuo 489 iki 619). Šis sprendimas padidino lėšų sumą 6,4 mln. eurų, tačiau apsaugojo pareiškėjus nuo investicinių galimybių praradimo.
Dar 2024 m., susitikimų su ūkininku metu, buvo sulaukta prašymų pratęsimo projektų įgyvendinimo terminus, nukelti mokėjimo prašymų pateikimo terminus. Sunkiausia numatytas terminais įgyvendinti projektas buvo gyvulininkystės sektoriaus atstovams dėl problemų gaunant statybos leidimus. Įvertinus ūkininkų ir socialinių partnerių prašymus, mokėjimo prašymų pateikimo terminas buvo nukeltas iš birželio 30 d. į rugsėjo 30 d.
Šiuo pakeitimu pasinaudojo 270 projektų vykdytojų, kurių projektų bendra vertė – 125,8 mln. eurų. 24 projektams, kurių bendra vertė – 14 mln. Eur, mokėjimo prašymų pateikimo terminas vėliau pratęstas dar kartą – iki lapkričio 14 d. Dauguma šių projektų susiję su fermų statyba, jų modernizavimu. Jei ŽŪM nebūtų nukėlusio mokėjimo prašymo pateikimo terminų, šiandien būtų kalbama apie šių lėšų grąžinimą Europos Komisijai.
Pasigirsta siūlymų papildyti KPP nacionalinėmis lėšomis, dėl jų raginama kreiptis į Finansų ministeriją, Lietuvos Respublikos Vyriausybę. Tačiau pagal ES reglamentus po rugsėjo 30 d. lėšų perskirstyti tarp priemonių ar papildyti nacionaliniu finansavimu nebegalima, todėl visi sprendimai dėl KPP projektų finansavimo galėjo būti priimti iki šių duomenų, kas ir buvo 2025 m. rugsėjo 3 d. vykusiame Lietuvos kaimo plėtros 2014-2022 m. programos stebėsenos ir vertinimo komitete. Šiame posėdyje ir ūkininkų atstovai, kurie pozityviai įvertino ministerijos siekį panaudoti visas KPP lėšas, o projektus, kuriems pritrūks KPP lėšų – finansuoti iš Strateginio plano lėšų. Šio posėdžio protokolą galite rasti čia.
KPP lėšų poreikis ir Strateginio plano sprendimai
Taigi dėl visų šių koncentracijos aplinkybių KPP lėšų poreikis susiavo į 2025 m. pabaigą. NMA duomenimis, KPP biudžete trūksta 20,5 mln. Eur patvirtintiems projektams finansuoti. Šią sumą numatoma išmokėti Strateginio plano lėšomis, tokiu būdu užtikrinant visų paramos gavėjų teisėtus lūkesčius gauti paramą.
NMA duomenimis, iki šiol gauti preliminarūs paramos sutikimai pakeisti projektų finansavimo šaltinį iš KPP į Strateginį planą sudaro 18,1 mln. Eur. Likę projektų vykdytojai svarsto dėl sutikimo arba, preliminariais duomenimis, išreiškė nesutikimą pakeisti finansavimo šaltinį.
Pažymėtina, kad finansavimo šaltinio pakeitimas nekeičiamas projektų vykdytojų prisiimtų įsipareigojimų ir nepablogina paramos sąlygų, šių projektų galios KPP taisyklės. Taip pat į Strateginį planą perkeltų KPP projektų suma nebus įskaičiuojama į maksimalią sumą, kurią bus galima gauti per Strateginį planą. tikslui atlikti atitinkami teisės aktų pakeitimai.
Lėšos bus išmokėtos kaip greičiau
Dedamos visos pastangos, kad paramos lėšos paramos gavėjus pasiektų jau 2026 m. sausio pabaigoje, bet ne vėliau kaip iki I ketvirčio pabaigos.
