admin Žemės ūkio ministerijoje įvykusiame baigiamajame ciklo „Trumposios maisto tiekimo grandinės: kelias į tvarią savivaldą ir vietos ekonomiką“ renginyje dialogui susibūrė savivaldybės, ūkininkai, viešosios įstaigos ir valdžios institucijos. Renginyje aptarti ne tik realūs poreikiai, iššūkiai ir gerosios praktikos pavyzdžiai, bet ir identifikuoti konkretūs sprendimai trumpųjų maisto tiekimo grandinių (TMTG) plėtrai.
Šiuolaikiniame pasaulyje visuomenės supratimas apie sveiką gyvenseną ir atsakingą nuolat auga. Žmonės vis labiau domisi produktų kilme, sudėtimi ir gamybos būdais. TMTG plėtra dokumentuojama ir Europos Komisijos strateginiuose dokumentuose, ir 20-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Pernai Žemės ūkio ministerija, siekianti aktyvinti TMTG plėtrą ir išklausyti visas suinteresuotąsias puses, šalies regionuose suorganizavo net 6 renginius–susitikimus.
„Bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi duoda tikrai gražių rezultatų. Džiaugiamės, kad po šio renginio ciklo atsiranda vis daugiau savivaldybių, perkančių produktų iš vietinių ūkininkų. Žinoma, tai prasideda sudėtinga, reikalaujama ir investicijų, ir planavimo“, – renginio metu sakė žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Jis pabrėžė kooperacijos svarbą, atkreipė dėmesį į tai, kad trumpųjų grandinių puoselėjimas aktualus ne tik aprūpinant sveiku, kokybišku vietiniu maistu viešąsias įstaigas – TMTG gali būti ypač svarbios ir blogiausio šalia scenarijaus atveju.
Renginyje vaikų maitinimo ugdymo įstaigose geros patirties pasidalijo jau ne vienerius metus vykdomo kooperatyvo „BIO LEAU“, VšĮ „Eko maistas“ ir Ukmergės vaikų lopšelio–darželio „Nykštukas“ atstovės. Jos papasakojo, su kokiais iššūkiais teko susidurti siekiant, kad vaikai valgytų skanų ir ekologišką gyvenimo maistą, sveikata taptų būdu, o istorija – sėkme.
Renginių ciklo metu vyksta diskusijų konstatuota, kad kai kurios įstaigos nori bendradarbiauti ir yra motyvuotos pirkti iš vietos gamintojų, o ūkininkai viešai tiekti produkciją, tačiau dažnai veikia pavieniui. Vis dar trūksta centralizuoto koordinavimo: nėra vieningų gamintojų duomenų bazės, silpna partnerystė tarp institucijų. Savivaldybėms reikia metodinės pagalbos, vis dar trūksta praktinių žinių apie TMTG, viešuosius pirkimus, ūkių sertifikavimą ir rinkodarą. Problemų keliais ir logistikos iššūkiai: maži ir nereguliarūs užsakymai, trūksta sandėliavimo pajėgumų, nėra koordinavimo mechanizmo.
Siekdama, kad trumposios maisto tiekimo grandinės įgautų pagreitį, Žemės ūkio ministerijos iniciatyva Trumpųjų žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinių koordinavimo savivaldybėse darbo grupės sudarymas, atitinkamas įsakymo projektas jau pateiktas derinimui. Šios darbo grupės veikloje numatoma toliau svarstyti Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo pakeitimą – savivaldybėms ketinama deleguoti naują valstybės perduotų gamintojų veiklą: organizuoti ir koordinuoti viešųjų paslaugų teikėjų subjektų aprūpinimo vietos maisto produktais per TMTG. Savivaldybės turėtų paskirti atsakingą darbuotoją, padėtų vietos ūkininkams įsitraukti į trumpąją grandinę.
