admin 
Daugiau kaip 1 mln. eurų valstybės finansavimą gavę valstybinės melioracijos infrastruktūros atnaujinimo projektai pereina į praktinio įgyvendinimo etapą. Šešios šalies savivaldybės jau pradėtos projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūros bei pasirengimas rekonstrukcijai. Šiais projektais siekiama atkurti neveikiančių ar netinkamai veikiančių melioracijos statinių funkcionalumą, mažinti perteklinį drėgmės kaupimąsi dirvožemyje ir sudaryti geresnes sąlygas žemės ūkio paskirties žemei naudoti.
Finansavimas skirtas Kėdainių, Klaipėdos, Kauno, Plungės, Trakų ir Panevėžio rajonų savivaldybių projektams. Iš viso jiems numatyta daugiau kaip 1,08 mln. eurų valstybės finansavimo, o bendra projektų vertė kartu su savivaldybių prisidėjimu siekia apie 1,21 mln. eurų. Savivaldybėms jau išmokėta 651,7 tūkst. eurų avansų.
Įgyvendinus projektų planuojama sutvarkyti arba rekonstruoti 15,787 km drenažo linijų, 11,822 km griovių, 16 pralaidų, 76 vandens nuleistuvus, 141 žiotį ir vieną šulinį.
„Svarbiausia, kad projektai jau pereina nuo dokumentų prie praktinio pasirengimo darbui. Savivaldybės pradeda projektavimo ir viešųjų pirkimų procedūras, o ŽŪDC prižiūri, kad būtų laikomasi sutartų terminų, finansavimo sąlygų ir atsiskaitymo tvarkos. Tai padeda užtikrinti, kad būtų galima naudoti ūkio paskirtį, o suplanuoti centro darbai judėtų realaus ryšio melioracijos vadovo Žemės duomenų bazės atnaujinimo“.
Projektai turi būti įgyvendinti ne ilgiau kaip per 18 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo, o už jų įgyvendinimą savivaldybės turės atsiskaityti ne vėliau kaip iki 2027 m. lapkričio 30 d.
Pradedamas projektavimo ir pirkimų etapas
Žemės ūkio duomenų centras su finansavimu gavusiomis savivaldybėmis jau pasirašė dalinio finansavimo sutartį. Pagal jas savivaldybės įsipareigojo projektų įgyvendinimas pagal suderintą grafiką ir per mėnesį nuo sutarčių pasirašymo pradėti viešųjų pirkimų procedūras melioracijos statinių projektavimo paslaugoms įsigyti.
Šis etapas pradėtas visose šešiose savivaldybėse. Vienur projektavimo paslaugos jau įsigytos, kitur inicijuoti tyrinėjimų, techninių darbų projektų rengimo ar ekspertizės paslaugų pirkimai.
Kai ai projektuose vyksta pažengęs toliau – jau parengti projektiniai sprendimai, atlikta ekspertizė, rengiamasi rangos darbų pirkimams.
Pasirengimo etapas būtinas tam, kad vėliau galėtų prasidėti realūs rekonstrukcijos darbai – nuo drenažo linijų ir griovių sutvarkymo iki pralaidų, vandens nuleistuvų bei kitų melioracijos statinių atnaujinimo.
ŽŪDC prižiūri eigą ir lėšų panaudojimą
Žemės ūkio duomenų centras šioje priemonėje ne tik administruoja finansavimą, bet ir koordinuoja projektų įgyvendinimo eigą.
ŽŪDC vertino savivaldybių paraiškas, rengė finansavimo sutarčių dokumentus, derino projektų įgyvendinimo grafikus, išmokėjo avansą ir renka savivaldybių ataskaitas apie panaudotas lėšas, atliktus darbus bei viešųjų pirkimų eigą.
Savivaldybės priemonių vykdymo laikotarpiu turi teikti ŽŪDC mėnesines ataskaitas apie finansavimo lėšų panaudojimą ir atliktus darbus. Jos taip pat turi pateikti informaciją apie pradėtas viešųjų pirkimų procedūras ir pagrindžiančius dokumentus.
Tokia priežiūra stiprina projektų atskaitomybę ir padeda užtikrinti, kad finansavimo lėšos būtų naudojamos pagal paskirtį – tik tiems darbams ir paslaugoms, kurie tiesiogiai susiję su valstybinėmis melioracijos statinių ir sistemų atkūrimu.
Bendra valstybės ir savivaldybių investicija
Pagal priemones valstybės finansavimas gali sudaryti iki 90 proc. tinkamų finansuoti, o savivaldybės turi skirti ne mažiau kaip 10 proc. Vieno projekto vertė kartu su savivaldybės dalimi negali viršyti 300 tūkst. eurų.
Didžiausias finansavimas skirtas Kauno ir Panevėžio rajonų projektams – po 270 tūkst. eurų. Trakų rajonai numatyta 269,1 tūkst. eurų, Plungės rajonai – 169 045 tūkst. eurų, Kėdainių ir Klaipėdos rajonas – po 54 tūkst. eurų.
Mažiau užmirkusių plotų, daugiau galimybių ūkininkauti
Melioracijos infrastruktūra dažnai lieka nematoma, bet jos būklė tiesiogiai lemia, ar žemės ūkio paskirties žemė gali būti naudojama efektyviai. Netinkamai veikiant drenažo sistemoms, laukuose kaupiasi perteklinė drėgmė, dalis plotų tampa sunkiau įdirbami, mažėja jų ūkinė vertė, o ilgainiui tokios teritorijos gali būti leidžiamos.
Todėl šių projektų esmė – ne tik atnaujinti atskirus griovius, pralaidas ar drenažo linijas. Tai investicija į žemės ūkio naudmenų atkūrimą, geresnes ūkininkavimo sąlygas ir racionalesnę savivaldybių teritoriją turinčios žemės naudojimo.
Apie programą
Valstybei nuosavybės teise priklauso melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbai bei apleistų žemės plotų mažinimo priemonė įgyvendinama pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos patvirtintą 2025–2027 metų programą.
Žemės ūkio duomenų centras, vykdydamas jam pavestas funkcijas, organizuoja ir koordinuoja šią įgyvendinimą: vertina paraiškas, rengia finansavimo dokumentus, išmoka lėšas, renka savivaldybių ataskaitas ir prižiūri, kaip laikomasi finansavimo sąlygų.
ŽŪDC informacija
