admin 
Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrai Liuksemburge vykusioje taryboje išdėstė savo požiūrį dėl aktualių žemės ūkio ir žuvininkystės klausimų: bendrosios žemės ūkio politikos ateities, žvejybos galimybių Baltijos jūroje, rinkų padėties, kartų kaitos ir kitų šalių narių kylančių iššūkių.
Žvejybos sektoriui – geros žinios
Po ilgų diskusijų pasiektas politinis susitarimas Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos žvejybos galimybės Baltijos jūroje 2026 metams.
Pristatydamas Lietuvos prioritetus, žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentavo, kad pernai šalia buvo nustatytas istoriškai mažiausios žvejybos galimybės, kurių nepakanka mūsų laivyno gyvybingumui palaikyti. „Mūsų svarbiausias tikslas – Baltijos jūros žvejybos laivyno išlikimas, ekonominio gyvybingumo išlaikymas, o tam reikalingos ženklių didesnės atsargų pelaginių strimelių ir šprotų žvejybos galimybės. Perdėtai Europos Komisijos pasiūlymas mums yra nepriimtinas“, – sakė ministras.
A. Palionis pabrėžė ir būtinybę skirti deramą dėmesį destruktyviai Rusijos žvejybai Baltijos jūroje. „Taip pat raginame imtis priemonių ir užkirsti kelią netvarių žuvininkystės produktų importui iš agresorės šalies į ES rinką“, – kalbėjo ministras.
Palyginti su 2025 metais, Lietuvos žvejybos sektoriui reikšmingai pagerės – pirmiausia 45 proc. didinama šprotų kvota (nuo 6 981 t iki 10 108 t), atitinkamai 15 proc. didinama centrinės Baltijos jūros dalies strimelių kvota (nuo 2 449 t iki 2 816 t). Žvejams mėgėjams išlaikyti galimybę žvejoti lašišas Baltijos jūroje iki dabar galiojančių sąlygų.
„Pasiekti žvejybos kvotų rezultatai yra teisingi ir teisėti, atitinka geriausios rekomendacijos, tiek sektoriaus interesus, įdėjome mokslinę nuomonę šiam balansui pasiekti“, – po posėdžio sakė. Palionis.
Finansavimas negali būti sumažintas
Vienas iš svarbiausių posėdžio klausimų – ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateitis po 2027 metų. Pasak ministro A. Palionio, BŽŪP turi išlikti savarankiška ES politika, kurios finansavimas negali būti palaikomas. „Manau, kad tai esminės sąlygos siekiant konkurencingo ir atsparaus ES žemės ūkio sektoriaus“, – kalbėjo Žemės ūkio ministerijos vadovas.
Lietuva vertė EK pastangas mažinti biurokratiją ir siekį iš esmės pertvarkyti paramos sąlygų sistemą, kartu siūlome siūlomų socialinių paramos sąlygų ūkininkams darbdaviams, norintiems gauti tiesiogines išmokas.
Pasak ministro, sunku kalbėti apie lygias sąlygas, kai Lietuvos žemės ūkiui numatomas finansavimas vienas mažiausių visoje ES. Be to, valstybių narių galimybės iš nacionalinio biudžeto smarkai skiriasi. Jis akcentavo Lietuvos geopolitinę padėtį, kai visų pirma reikia rūpintis gynybos poreikiais.
Lietuva nuosekliai remia Ukrainą
Valstybės narės apsikeitė informacija ir apie rinkoje. Lietuvai susirūpinimą kelia blogėjanti situacija tarptautinėse pieno rinkose, taip pat didėja ūkinių gyvūnų ligų protrūkių aktyvumas.
Taryboje daug dėmesio skirta ir Ukrainos reikalams. Ją remianti Lietuva pasisako už prekybos žemės ūkio produktus su Ukrainos liberalizavimu, nes ši šalis gali tapti reikšmingu partneriu užtikrinant tiekimo grandinių patikimumą ES ir pasauliniu mastu. „Turime išnaudoti Ukrainos gamybos potencialą. Glaudesnis bendradarbiavimas padėtų Ukrainai greičiau priartėti prie ES standartų įvairiose srityse. Tai naudinga abiem pusėms – tiek konkurencingumo, tiek vartotojų pasitikėjimo požiūriu“, – sakė ministras A. Palionis.
Kartų kaitos žemės ūkyje strategija
Europos Komisijai pristačius naująją Kartų kaitos žemės ūkyje strategiją, numatančią iki 2040 m. padvigubinti jaunųjų ūkininkų dalį ES ir rekomenduojamoms šalims tam skirti iki 6 proc. BŽŪP biudžeto, žemės ūkio ministrai kalbėjo apie nepagrąžintą realybę.
„Visi BŽŪP tikslai yra svarbūs, bet bendras biudžetas mažas. Jei tikslas iškelsime daugiau kitų, prarasime pusiausvyrą. Kartų kaita – tarpnis iššūkis. Jei norime, kad jaunas žmogus liktų kaime, labai patrauklią aplinką, o ne vien pradeda padovanoti jam traktorių“. Palionis.
