admin 
Po kelis mėnesius trukusio intensyvaus bendradarbiavimo, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir Europos Komisijos (EK) atstovų susitikimo aptarti esminių Bendrosios žemės ūkio politikos nacionalinių iššūkių Lietuvos žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui, tvarumui ir kaimo vietovių gyvybingumui naujajam 2028–2034 m. finansiniame laikotarpyje.
Žemės ūkio ministras Andrius Palionis susitikime pabrėžė, bendradarbiauja su EK leidžia objektyviai įvertinti šalies sektoriaus stiprybes ir silpnąsias vietas. Pasak ministro, pagrindiniai Lietuvos uždaviniai – didinti gamybos potencialą ir kurti didesnę pridėtinę vertę.
„Mūsų nenustebino EK pateiktos. Daugelis jose minimų rekomendacijų Lietuvoje egzistuoja ne vienerius metus, tačiau atsiranda ir naujų, su klimato kaita, gyvulių ligų protrūkiais. Pastaruosius 5-ius metus mūsų vietoje patiriama ir nejaučiamų priemonių nuostolių dėl gamtos reiškinių: vėlyvųjų šalnų, sausros, liūčių, kai kur žūsta 100 proc., kad naujų. ŽŪM komanda dabar rengia Strateginio plano pakeitimai – žemės ūkio sektoriui ruošiame naujas prevencines priemones, kad sumažintume gamtinės rizikos ir nuostolingumą“, – sakė ministras.
Remiantis EK analize, Lietuvos žemės ūkio sektoriuje pastarąjį dešimtmetį daugėjo vidutinių ūkių, tačiau gamybos įvairinimas kiek ribotas. Ekspertai pastebi pavojingą pajamų nestabilumą, priklausomybės nuo išmokų ir kitų subsidijų, paramos koncentracijos stambių ūkių rankose tendenciją. Susitikimo metu pabrėžta, kad būtina skatinti ūkininkų bendradarbiavimą ir kooperaciją, nes menkos derybinės galios ūkininkams gauti teisingos kainos už savo produkciją.
Kita kritinė diskusijų tema – senstanti kaimo bendruomenė. Nors Lietuva jauniesiems ūkininkams skiria didesnę biudžeto dalį (3,6 proc.) nei ES vidurkis, jaunų ūkininkų (iki 40 m.) dalis taip pat 12 proc. riba. Ateityje turėsime skirti daugiau dėmesio norintiems pradėti ūkininkauti.
jūsų Lietuvoje investicijos buvo kreipiamos į didelį prekinį ūkį, generuojančius pagrindinį aprūpinimą maistu, o po 2028 metų Europos Komisija rekomenduoja kurti modelį, sudominti naujus žmones įkurti, modernizuoti ūkius ir sukurti didesnę pridėtinę vertę. „Vertindami visus rezultatus, mes sugalvojome pagalbos schemą jaunimo, ypač smulkių ūkių, įsikūrimui, kai ūkis perimamas iš vyresnio ūkininko. Nekantriai laukiame, kad EK pritarimo mūsų pasiūlytai schemai“, – sakė ministras.
Susitikime daug dėmesio skirta ir žemės ūkio tvarumui. EK analizėje nurodoma, kad žemės ūkis generuoja apie 30 proc. visų šalies ŠESD emisijų. EK kaip iššūkius matoi būtinybę toliau mažinti ŠESD emisijas, gerinti vandens telkinių aktyviai Lietuva, stiprinti bioįvaivės apsaugą. Analizėje konstatuojama bloga drenažo sistemų būklė, taip pat siūloma skirti dėmesį ekologinio ūkininkavimo plėtrai.
Kalbant apie modernizaciją, pastebėta, kad lietuviai gerais skaitmeniniais įgūdžiais, tiksliojo ūkininkavimo technologijas naudoja tik 3,1 proc. ūkių (ES vidurkis – 17 proc.).
Taip pat kalbėta apie šiuolaikinius saugumo iššūkius, įskaitant hibridines grėsmes bei būtinybę didinti ūkių ir kaimo bendruomenių atsparumo ir saugumo stiprinimą.
Tolesni žingsniai
Kelias valandas trukusiame konstruktyviame dialoge abiejų pusių atstovai aptarė daug aktualių temų. Į Lietuvos pateiktas pastabas bus atsižvelgta rengiant galutinį rekomendacijų* paketą. Nors šios rekomendacijos dar bus derinamos su kitomis Europos Komisijos tarnybomis, susitikimas tapo svarbiu atskaitos tašku, padėsiančiu Lietuvai geriau pasirengti ateities pokyčiams.
„Šis dialogas su EK yra ne kontrolės mechanizmas, o partnerystė, siekiant, kad Lietuvos kaimo vietovės išliktų gyvybingos, o žemės ūkis – tvarus ir modernus,“ – reziumavo ministerijos atstovai.
*Pasiūlyme dėl Reglamento, kuriuo nustatomos ES paramos bendrajai žemės ūkio politikos (BŽŪP) įgyvendinimo 2028–2034 m. sąlygos, nustatyta, jog EK priima BŽŪP nacionalines rekomendacijas, kurių kiekvienai valstybei narei pateikiamos gairės dėl su BŽŪP susijusių konkrečių tikslų įgyvendinimo nacionalinės ir regioninės partnerystės plane (NRP), prieš valstybės narės pateikia šiuos planus. BŽŪP nacionalinės rekomendacijos grindžiamos tokiais principais, kaip indėlis į sąžiningas ir pakankamas ūkininkų pižamas, kelis kartus kaitos skatinimas, klimato srities veiksmų stiprinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas, tvarus ūkininkavimas ir gyvūnų gerovės didinimas, atsparumas, pasirengimo ir gebėjimo ūkininko krizes ir rizikos didinimas, prieigos prie žinių didinimo ir inovacijų bei skaitmeninių pertvarkos spartų.
