admin Briuselyje įvykusioje Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje Lietuva dar kartą nuosekliai ir primygtinai iškėlė pieno sektorių bei trąšų prieinamumo ir įperkamumo problemas, reikalaudama Europos Komisijos imtis skubių priemonių.
Parama pieno sektoriui būtinas
Pasak Lietuvos atstovavusio žemės ūkio viceministro Rolando Taraškevičiaus, mūsų šalies interesas pieno sektoriuje tik krizė. Pieno supirkimo kainos toliau krenta, ūkių gamybos sąnaudos daugiausia, o ūkininkai neslepia ketinimų trauktis iš pieno gamybos. Visa tai gali sukelti ilgalaikes ir negrįžtamas pasekmes visai pieno tiekimo grandinei bei kaimo regionų gyvybingumui, investicijų į modernizaciją tęstinumui.
Didelį nerimą kelia ir situacija eksporto rinkose. Lietuvos įmonės su sūrių eksporto sunkumais ES ir trečiųjų šalių rinkose dėl labai žemų kainų, produkcijos kaupiama sandėliuose.
Viceministras R. Taraškevičius primygtinų paragino žemės ūkio komisarą Ch. Hanseną imtis skubių veiksmų, kad būtų išsaugotas pieno sektoriaus stabilumas ir gamybinis pajėgumas. Lietuva prašo aktyvuoti privataus sūrių sandėliavimo paramos pagalbą bei skirti paramą iš žemės ūkio rezervo pieno ūkiams. Lietuva šiuo klausimu parėmė didžioji dauguma valstybių.
Ragino kuo skubiau kompensuoti išaugusias trąšų kainas
Lietuvos žemės ūkiui svarbią susirūpinimą kelia ir trąšų prieinamumas bei įperkamumas, kuriuos dar labiau apsunkina ne tik geopolitiniai veiksniai, bet ir ES įsigalioja „anglies mokestis“ trąšų importui (CBAM). Trąšos sudaro apie trečdalį ūkių gamybos sąnaudų, todėl jų kainų augimas tiesiogiai ūkių ekonominį gyvybingumą.
Europos Komisija supranta problemų sudėtingumą ir planuojau artimiausiu metu mobilizuoti ES biudžeto lėšas padidino žemės ūkio rezervą bei teikti finansinę pagalbą ūkininkams. Tačiau dar nėra aiškių nuostatų dėl šios paramos apimties ir paskirstymo tarp valstybių mechanizmo.
„Manome, kad naujasis Trąšų veiksmų planas geras pagrindas ateičiai, tačiau šiuo metu būtinos skubios trumpalaikės priemonės, įskaitant ūkininką, skirtą finansinę paramą. Jie jau šiandien turi žinoti, kokios ES paramos gali tikėtis prieš kitąsėjos pastangas“, – Taryboje pabrėžė R. Taraškevičius.
Pasak viceministro, svarbu, kad į CBAM reglamentą būtų įtrauktas naujas straipsnis, leidžiantis įvertinti CBAM poveikį, o dalis surinkto mokesčio būtų skiriama ūkininkams kompensuoti išaugusias trąšų kainas.
Būtinai ryžtingiau reaguojati į iššūkius
Taryboje susirinkę ES žemės ūkio ministrai daug dėmesio skyrė ir su prekyba susijusiems žemės ūkio klausimams. „Reikia ne tik naujų rinkų, bet ir sąžiningos konkurencijos su ES prekybos partneriais. Atverdami ES rinką, privalome užtikrinti ir realią jautrių sektorių apsaugą“, – dar ryžtingiau reaguoja į kylančius iššūkius paragino R. Taraškevičius. Kartu jis pažymėjo, kad svarbu tęsti visokeriopą paramą Ukrainai ir toliau siekti didesnio importo iš Rusijos ir Baltarusijos ribojimo.
šįkart nuo ekstremalios sausros nukentėjus Slovakijai, Taryboje aptarti ir gamtos stichijų padariniai žemės ūkiui. „EK turi būti pasirengusi reaguoti į įvykį ir aktyvų žemės ūkio rezervą, siekiant padėti gamintojams“, – akcentavo Lietuvos žemės ūkio viceministras.
Taryboje buvo atnaujintos diskusijos dėl didžiųjų kormoranų poveikio žvejybai ir akvakultūrai. Lietuva, kuriai šis klausimas taip pat aktualus, pasiūlė ieškoti koordinuoto bendro europinio požiūrio įtvirtinant veiksmingas kormoranų populiacijos valdymo priemones.
