admin 
Norėdami įvertinti realią padėtį šalyje ir užtikrinti tvarią maisto gamybą bei aplinkosaugą, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Nacionalinės aplinkos ir žemės ūkio laboratorijos atnaujino mineralinio azoto (Nmin) stebėseną. Ji vykdoma remiantis naujai patvirtinta metodika, rudenį surinkus ir išanalizavus daugiau kaip 260 dirvožemio ėminių iš įvairių Lietuvos vietovių.
Dirvožemyje esantis mineralinis azotas yra svarbus žemės ūkio augalų produktyvumo ir aplinkosaugos rodiklis, nes jo kiekiai tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, ūkininkavimo intensyvumo ir regioninių sąlygų.
Vertinant mineralinį azotą pagal sudėtį augalus, mažiausi Nmin kiekiai nustatyti daugiamečių žolių ir ganyklų plotuose (26 kg/ha). Po vasarojaus (39 kg/ha) ir kaupiamųjų augalų ar kukurūzų rasti Nmin kiekiai (40 kg/ha) – vidutiniai. Ryškiau plotai, dėl kurių žiemkenčių – čia rudenį Nmin kiekis siekė vidutiniškai 56 kg/ha. Didžiausias Nmin kiekiai (70 kg/ha) nustatyti žieminių rapsų ir iš rudens sėtų žiemkenčių laukuose.
šį rudenį Vidurio Lietuvoje dirvožemio Nmin kiekiai yra pakankamai dideli, bet jų išsilaikymas, pasak mokslininkų, priklauso nuo žiemos sąlygų. Jei žiema, kaip ir pernai, bus be galo, o kritulių iškris daug, tikėtinas ryškus nitratinio azoto išplovimas į gilesnius, augalams nepasiekiamus sluoksnius. Rytų ir Vakarų Lietuvoje, kur rudenį Nmin atsargos buvo mažesnės, jų natūraliai nepadaugės, nes žiemą organinės medžiagos mineralizuojasi lėtai. Todėl šios zonose ypač svarbu laiku ir tiksliai patręšti augalus, net ir mažesniais normomis. Tuo tarpu Vidurio Lietuvoje, kur rudenį Nmin sukaupta daugiau, būtina anksti atlikti dirvožemio tyrimus. Jei Nmin kiekis viršys 60 kg/ha, reikės koreguoti azoto trąšų normas – perteklius vengimas optimizuoti trąšų sąnaudas ir sumažinti išplovimo riziką intensyviose augalininkystės sistemose.
Praktiniai mokslininkų patarimai 2026 metų pavasariui:
- Atlikite pavasarinius Nmin tyrimus savo laukuose – tai tiksliai nustatyti azoto trąšų poreikį.
- Taupykite trąšas ten, kur Nmin atsargos didelės (>60 kg/ha).
- Planuokite azoto tręšimąs laikotarpiais – tai leidžia geriau prisitaikyti prie augalų azoto poreikio visos vegetacijos metu.
- Nepamirškite sieros – be jos azotas nebus efektyviai įsisavinamas.
- Stebėkite pasėlių, intensyviai: vešlūs intensyviai žali augalai rodo pakankamai azoto kiekį, o užmirkę plotai ar prastai augantys augalai parodo, jog azoto gali būti nepakankamai.
Daugiau išsamios informacijos – VDU ŽŪA Nacionalinės aplinkos ir žemės ūkio tyrimų laboratorijoje dirbančių mokslininkų straipsnyje, kurį galite rasti ČIA.
