admin 
Didžioji dalis miškininko Mariaus Valukyno miškų yra Pietų Lietuvoje. Juose auga hibridinės drebulės, paprastosios pušys ir mažalapės liepos. Tam, kad puoselėti miškus būtų lengviau, miškininkas padeda Europos Sąjungos (ES) paramos įveisti ir planuoja vėl į ją pretenduoti.
Tai, pasak M. Valukyno, yra gera priemonė, skatinanti miško plotų didinimą Lietuvoje.
„Pats esu miškininkas ir vadovauju miškininkystės įmonei, tai pats pagrindinis tikslas yra apleistų žemės sklypų pavertimas mišku ir, be abejonės, miškų ploto didinimas. yra Tai rodo, kad miškų įveisimo klausimas yra svarbus ir Europos perspektyva“, – sako miškininkas, UAB „Dzūkijos mediena“ vadovas.
Kalbėdamas apie miškų svarbą ir jiems kylančias grėsmes, M. Valukynas pabrėžia, kad didžiausia rizika miškui – jo neatkūrimas.
Tai, be abejonės, susijusios su klimato kaita, nes taip galime ūkininkauti prie jos mažinimo. Reikia stebėti, kad jaunesnio amžiaus medynai (20-60) metų yra patys „darbingiausi“ absorbuojant CO2. Jeigu kalbėtumėme apie jau subrendusius miškus, tai didžioji rizika yra kenkėjai, kurių net ir teisingai ūkininkaujant, sustiprinti suvaldyti. O jeigu kalbame apie didžiausią riziką miškui, pažeistam stichinės nelaimės, tai būtų jo neatkūrimas. Ūkininkavimas miškuose yra savotiškas derliaus nuėmimas, tą padarius reikia dėti visas pastangas, kad kitas derlius nebūtų prastesnis. Reikia atkurti ir vykdyti visas būtinas priemones, kad atkurtas arba naujai įveistas medynas augtų ir formuotųsi taip, kaip numatyta reikalavimuose“, – teigia miškininkas.
Miško savininkai, norintys gauti paramą miško veisimui ir stichinės nelaimės pažeisti miško atkūrimui kviečiami suskubti – paraiškos priimamos iki balandžio 17 d.
Daugiau kaip 5 milijonai eurų – tiekiama šiam kvietimui teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencijos priemonė „Miško veisimas ir atkūrimas“.
„Miško įveisimas ir atkūrimas paramos lėšomis finansuojamas jau ne vienerius metus. Pastebime, kad stichinės nelaimės pažeisto miško atkūrimo veikla vis labiau populiarėja. Štai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos reklama „Miško veisimas“ 2024 m. gauta 41, o patvirtinta 31 paraiška. SP intervencinė priemonė pradėta įgyvendinti 2025 metais. Per šį laikotarpį gautos 78 paramos paraiškos, iš kurių 62 buvo patvirtintos gauti paramai“, – sako Žemės ūkio ministerijos Išmokų už ploto skyriaus vyr.specialistė Rūta Smilgaitytė.
Ką reikia žinoti, norintiems teikti paraišką?
Paramos gali kreiptis:
- privačios žemės valdytojai – fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys žemę nuosavybės teise (paramos besikreipiantys fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni kaip 18 metų amžiaus);
- savivaldybės, valdančiosios žemę teisėtais pagrindais.
Paramos dydis
Vienkartinė miško įveisimo ir (arba) stichinės nelaimės pažeista miško atkūrimo išmoka apskaičiuojama kiekvienam veislių projektui atskirai, nuo to laiko arba atkuriamo miško rūšinės sudėties.
Jei projekte numatyta miško apsaugai įrengti tvorą arba naudoti repelentus (projekte turi būti nurodoma viena pasirinkta priemonė), skiriama vienkartinė išmoka:
- tvorai įrengti – 1 484 Eur už 1 ha;
- apsaugos repelentais (mokama už pirmuosius miško augimo metus) – 232 Eur už 1 ha.
Parama apsaugos priemonės mokama už želdinamą ir želdinančią miško plotą, kai želdinama papildomai.
Bendra nereikšmingos (de minimis) pagalbos suma, suteikiama pareiškėjui negali viršyti 300 000 Eur per bet kurį trejų metų laikotarpį.
norint gauti paramą, kartu su parama būtina pateikti miško želdinimo ir žėlimo projektą, kuris turėtų būti:
- parengtas (-i) vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais veisiamo arba atkuriamo miško plotui;
- patvirtintas Valstybinės miškų tarnybos įgaliotas asmuo, kai miškas veisiamas arba atkuriamas privačioje žemėje, arba patvirtintas valstybinių miškų direktoriaus įgaliotas asmuo, kai miškas veisiamas arba atkuriamas valstybinėje žemėje;
- suprojektuotas taip, kad veisiamo ar atkuriamo miško rūšinėje būtų ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių medžių rūšys (ty rūšinės sudėties formulėje turi būti ne mažiau kaip 2 dalių lapuočių medžių rūšys);
- parengtas vienai veisiamo arba atkuriamo miško rūšinei sudėčiai;
- parengtas vienam kadastriniam arba taksaciniam miško sklypui ar jo daliai (išskyrus atvejį, kai miškas veisiamas arba atkuriamas keliuose kadastriniuose ar taksaciniuose miško sklypuose, besiribojančiuose vienas su kitu);
- veisiamo miško ploto erdviniai vektoriniai duomenys pateikiami skaitmeniniu SHAPE formatu;
- parengtas vienam miško atkūrimo arba įveisimo būdui ir vienai veisiamo arba atkuriamo miško rūšinei sudėčiai.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad šis kvietimas teikti paraiškas vyksta pagal pakeistas 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Miško veisimas ir atkūrimas“ įgyvendinimo taisykles.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) atkreipiančiųjų norinčiųjų teikti paraiškas ir rekomenduoja toliau konsultuotis asmenis.
„Raginame pareiškėjus paprastai pasirinkti konsultuojančius asmenis, papildančius paraišką ir rengiančius miško želdinimo ir žėlimo projektus, kadangi nekokybiškai parengti projektai tiesiogiai lemia didesnį skaičių ir apsunkina projekto vertinimą bei įgyvendinimą. Atsakingas pasirengimas išvengti klaidų ir palengvinti projekto įgyvendinimą“, – sako NMA Žemės ūkio paramos departamento patarėja Vida Timinskienė.
Nuo šiol miško želdinimo darbų kokybės vertinimo atlikimas NMA
Siekiant patikrų optimizavimo, spartesnių procesų, efektyvesnių išteklių panaudojimo ir mažesnės administracinės naštos miškininkystės sektoriaus atstovams bei administruojančioms institucijoms, remiant administruojančią NMA pati nustatomi ne tik įveistą, želdomą plotą, bet vykdymą ir miško želdinimo darbų kokybės kontrolę.
savo miško želdinimo ir žėlimo darbų kokybės vertino Valstybinė miškų tarnyba.
