admin 
Europos Komisija priėmė naują direktyvą, kuri atveria kelią inovatyvioms RENURE trąšoms. Šis sprendimas leisams efektyviai panaudoti gyvulių mėšlą, jį perdirbant į itin gryną, mineralinėms trąšoms prilygstantį ūkininką. Nors Lietuva dar tik ruošiasi šioms technologinėms investicijoms, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos jau pradeda teisinį pasirengimą, kad sudarytų sąlygas tvaresniam ir modernesniam trešimui.
RENURE(ang. REcovered Nitrogen from manURE) yra mineralinės azoto trąšos, sudėtingu technologiniu būdu pagamintos iš mėšlo. specifiniam produktui taikomi itin griežti gamybos, cheminės sudėties, kokybės standartai ir mikrobiologinės saugos kontrolė.
Direktyvos įgyvendinimui pasiruošti – dveji metai
Kovo mėnesio įsigaliojusioje Europos Komisijos Nitratų direktyvoje (ES) 2026/288, kuria dėl tam tikrų tręšiamųjų medžiagų iš gyvulių mėšlo naudojimo iš naujo pakeista Tarybos direktyva 91/676/EEB, RENURE trąšoms numatyta išimtis. Šios direktyvos įgyvendinimui būtini nacionaliniai teisės aktai valstybėse narėse, taip pat ir Lietuvoje, turės įsigalioti iki 2028 m. kovo 2 d.
Šiuo metu 170 kg/ha azoto riba yra standartinė Nitratų direktyvos nuostata, skirta apsaugoti vandens telkinius nuo taršos ant laukų iškratant mėšlą ar išpilant srutą. Jei reikia, papildomus 80 kg kg/ha azoto galima naudoti tik tuomet, jei mėšlas perdirbtas į RENURE trąšą – šis azotas jau paruoštas taip, kad atliktų kaip mineralinė trąša, o ne kaip įprastas mėšlas.
Taigi, įsigaliojus naujajai direktyvai, ūkininkai laukus galima papildomai tręšti RENURE trąšomis.
Griežtas aplinkosaugos saugiklis
Tačiau žingsnis link didesnių tręšimo normų bus derinamas su griežtu aplinkosauginiu saugikliu. Kadangi RENURE trąšos daug azoto aktyvumo, Europos Sąjungos įpareigoja valstybes nares taikyti vadinamąjį „vieneto lygiavertiškumo koeficientą“. Paprastai žodžiu, šios trąšos teisiškai prilygintos įprastoms cheminėms trąšoms. Kad būtų išvengta azoto išsiplovimo, Nitratų direktyva laukuose, kur naudojamos RENURE trąšos, reikalaujama kiek įmanoma išlaikyti gyvąją augalų dangą arba taikyti kitas lygiavertes priemones. Be to, norint suvaldyti nemalonius kvapus ir amoniako garavimą į atmosferą, ūkininkai privalo imtis griežtų atsargumo priemonių, ty trąšas turi įterpti tiesiai į dirvą arba, jas paskleidus paviršiuje, nedelsiant įterpti mechaniškai. Taip pat Lietuva ir kitos valstybės narės turės teikti informaciją Europos Komisijai apie pagamintų ir panaudotų RENURE trąšų kiekį.
Kaip gaminamos RENURE trąšos
Gaminant RENURE trąšas, taikomi sudėtingi technologiniai procesai: pašalinamas amoniakas, gaminamas amonio druskos, atliekamakštinė osmozė mineralinių koncentratų gamybai ir nusodinamos daug azoto turinčios fosfato atviros druskos (struvitas) iš gyvulių mėšlo. Po šių procesų turi būti gaunamos nekintančios kokybės medžiagos, kurioms taikomi griežti kokybės standartai – jos turi atitikti atitinkamų teršalų (vario, cinko) ir patogenų (mikroorganizmų ) ribines vertes.
Kad būtų užtikrinta, kad gauta tręšiamoji medžiaga būtų saugi ir efektyvi, visose jos partijose kokybė privalo būti pastovi ir atitikti vieną iš dviejų kriterijų – mineralinio azoto kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis turi būti ne mažesnis kaip 90 proc. arba organinės anglies kiekio ir bendrojo azoto kiekio santykis turi būti ne didesnis kaip 3. Taip pat šios medžiagos privalo atitikti saugias patogenines (mikroorganizmų) ribines vertes bei neviršyti viršutinių sunkiųjų metalų ribų sausojoje medžiagoje: variui (Cu) – 300 mg/kg, oui (Zn) – 800 mg/kg.
Norint, kad medžiagų kiekis atitiktų RENURE trąšų naudojimo kriterijus, keliami ir RENURE trąšų gamybos įrenginiams bei gaminio informacinėms etiketėms.
Ateities perspektyvos
Šiuo metu nei, nei kaimyninėse Latvijoje Estijoje nėra pramonės, leidžiančių gaminti RENURE trąšas, nes tai brangus produktas, reikalaujantis Lietuvoje investicijų į gamybos infrastruktūrą. Vis dėlto, vystantis technologiją ir griežtą reikalavimams dėl vandenų apsaugos, ateityje Europos Sąjungoje gali būti leidžiama naudoti tik pagal RENURE technologiją mėšlą. O tai reikštų esminį pokytį ūkininkavimo praktikoje – faktiškai tai verstų ūkius, norinčius išlaikyti dabartinį gamybos mastus bei tręšimo galimybes, investuoti į RENURE gamybos sprendimus.
šiuo metu Lietuvoje realių gamybos pajėgumų nėra, Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos svarsto sudaryti teisines prielaidas Nors RENURE gamybai ir perkelti Nitratų direktyvos nuostatas iki ES numatytų terminų.
