admin Lietuvos žemės ūkis per dešimtmečius sparčiai modernizavosi – diegiamos pažangios technologijos, auga eksportas, ūkiai vis labiau specializuojasi. Tačiau vienas svarbus konkurencingumo didinimo įrankis – kooperacija – vis dar nėra išnaudojamas tiek, kiek galėtų būti. Nors kooperatyvai daug Europos šalių sudaro žemės ūkio pagrindą, Lietuvoje jų potencialas dar tik atsiskleidžia.
Viena sėkmingų kooperacijos istorijų – Anykščių rajone veikiantis pripažintas žemės ūkio kooperatyvas (ŽŪK) „Ažuožerių sultys“. Jį 2011 m. įkūrę sodininkai ne tik augina obuolius, kriaušes ir uogas, bet ir patys spaudžia sultis bei jas realizuoja rinkoje.
Europos Sąjungos parama kooperatyvui sudarė galimybę įsigyti modernią sulčių spaudimo ir miesto įrangą, kurios dalis išlaidų buvo kompensuota Lietuvos kaimo plėtros programos lėšomis. Šiuo metu kooperatyve yra 6 nariai, apie 30 ha plote. Pasak kooperatyvo vadovo Kazio Miknevičiaus, veiklos apimtys ir darbuotojų poreikis labai priklauso nuo gamtinių sąlygų ir konkrečių metų derliaus.
„Sulčių išspaudžiame labai įvairiai, labai daug metų. Derliaus nuėmimo metu dirba apie 20 žmonių – tiek samdomų sezoninių darbuotojų, tiek kooperatyvo narių ir jų komandos. Lietuviai obuolių sultis labai mėgsta. Gero derliaus metais galėtų veikti beveik be pertraukų“, – sako kooperatyvoas.
Kooperatyvo vizija – būti vienu iš pirmaujančių natūralių lietuviškų sulčių tiekėjų Lietuvoje. Jo siekia tiekti rinktinių lietuviškų vaisių sultis be sintetinių priedų ir cukraus, nariai išsaugoti senąsias lietuviškas sulčių spaudimo tradicijas ir kartu naudojant modernias technologijas. Kad darbai eitųsi sparčiau, svarstoma apie vieną traktorių sodo darbams.
Kooperatyvas spaudžia ne tik savo narių užaugintus obuolius. Sultis, šio kooperatyvo spaudykloje, geria žmonės iš visos Lietuvos.
ŽŪK „Ažuožerių sultys“ yra pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, kurio pripažinimas galioja iki 2028 m. kovo mėn. Tai iš vienos specializuotos produkcijos kooperacijos pavyzdys, kai ūkininkai bendradarbiauja ne tik augindami, bet ir kartu investuodami į jos perdirbimą bei realizavimą rinkoje. Toks modelis kurti didesnę pridėtinę leidžia gamintojų rankose ir stiprina jų galimybes veikti rinkoje.
Vienas lauke – ne karys
Koopernaudą patvirtina ne tik pavienės sėkmės istorijos, bet ir valstybės politika – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kooperacijai skiriama daugiausia dėmesio.
Kooperatyvams teikiamas prioritetas nėra naujiena – praktiką taiko ir kitos valstybės, o Lietuvoje kooperacijos svarba buvo suprantama dar tarpukariu.
Tuo metu veikė kooperatyvai, kurie vienijo iki 25 tūkst. narių. Šiuo metu skaičiai kur kas kuklesni.
„Remdami kooperatyvą, kartu užtikriname ir platesnę paramos sklaidą. Tokiu atveju parama ne vieną konkretų asmenį, o didesnį ūkininkų skaičių, kuris gauna per kooperatyvą, bendras investicijas, paslaugas, realizavimo galimybes ypač stipresnes pozicijas rinkoje. ūkyje bendras veikimas leidžia ūkininkams efektyviai planuoti siūlyti, dalytis ištekliais, užtikrinti stabilesnę produkciją ir turėti stipresnę derybų poziciją, tiek bendraujant su perdirbėjais, tiek su pirkėjais, tiek pat svarbių regionų stiprinimo, socialinės įtraukties, trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimo ir vietos ekonomikos valstybės aiškinimo“, – kodėl teikiama ministerija, prioritetas. Pupšytė.
Kitas svarbus kooperacijos privalumas yra didesnis sutartinių įsipareigojimų vykdymo stabilumas. Jei dėl gamtinių sąlygų ar kitų aplinkybių vienas žemdirbys negali užtikrinti reikiamo produkcijos kiekio, kooperatyvo šią riziką galima valdyti bendrai, nes trūksta kiekio gali kompensuoti kitų narių. Tai suteikia daugiau patikimumo tiek sudarant sutartis, tiek jas vykdant. Ne mažiau svarbus ir bendras technikos naudojimas, leidžiantis ūkininkams efektyviai panaudoti turizmo išteklius ir mažinti individualias investicijų sąnaudas.
Kuo svarbus kooperatyvo pripažinimas?
Nors Lietuvoje veikia keli šimtai kooperatyvų, tik dalis yra pripažinti žemės ūkio kooperatyvai, atitinkantys teisės aktuose nustatytas kriterijus. Pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statusas patvirtina, kad kooperatyvas atitinka reikalavimus ir veikia kaip žemės ūkio subjektų vienijanti organizacija, kurios veikla grindžiama realiu narių bendradarbiavimu ir bendrų ekonominių interesų žemės ūkio srityje.
Toks pripažinimas padeda aiškiau identifikuoti kooperatyvus, kurių veikla tiesiogiai susijusi su žemės ūkio sektoriaus stiprinimu, didina pasitikėjimą jų veikla ir suteikia daugiau aiškumo ūkininkams, partneriams, perdirbėjams, pirkėjams bei kitiems rinkos dalyviams.
Siekdamas tapti pripažintu žemės ūkio kooperatyvu, juridinis asmuo turi atitikti aktuose pripažinimo pripažinimo kriterijus. Vertinama, ar kooperatyvas vykdo veiklą žemės ūkio srityje.
Žemės ūkio agentūros interneto svetainėje skelbiama informacija apie žemės ūkio kooperatyvą, o interaktyvus žemėlapis sudaro vieną vietą vienoje vietoje apie kooperatyvų veiklos vietą, veiklos sritį ir kitą aktualią informaciją. Šioje informacinėje priemonėje taip pat nurodoma, kurie kooperatyvai turi pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statusą.
Tokia informacija pateikiama prie kooperacijos sektoriaus skaidrumo, didina kooperatyvų matomumą ir sudaro prielaidas ūkininkams, partneriams bei kitiems rinkos dalyviams aiškiau įvertinti galimas bendradarbiavimo kryptis.
